„Pilietinė galia ir žmonių įsitraukimas į savo valstybės valdymą yra svarbūs ne kaip deklaracija, o kaip realus faktas. Koronaviruso pandemija parodė, kiek daug gerų intencijų slypi mūsų žmonėse. Jie noriai jungiasi prie savanorystės: kariai savanoriai padeda Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, į pagalbą medikams ateina piliečiai. Visa tai labai džiugina, nes valdžios tinklas palieka properšas, kurias gali užpildyti mylintys Lietuvą žmonės. Tai esate Jūs“, – susitikimo dalyviams sakė prezidentas.

Pasak prezidento, vietos bendruomenės yra svarbios ne tik dėl plėtojamų kultūrinių, švietėjiškų veiklų, aplinkosauginių ar socialinių iniciatyvų, bet ir dėl to, kad jos yra arčiausiai žmonių, todėl gali geriausiai atspindėti visuomenės nuotaikas, atlikti visuomeninę kontrolę, reikalauti skaidrumo, atskaitomybės, viešojo intereso įgyvendinimo, prisidėti užtikrinant valstybės atsparumą įvairioms grėsmėms.

Didelis vertybinis dėmesys susitikime skirtas bendruomenių pilietinės galios stiprinimui, kurį prezidentas mato Lietuvos strateginiu uždaviniu.

„Šalies piliečiai, bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos - tai pilietinė galia, kuri yra tikroji demokratiškos Lietuvos galia, kurianti gerovę čia pat vietoje, arčiausiai žmonių. Pilietinę galią suprantu kaip vieną iš atraminių valstybę laikančių kolonų ir būtiną gerovės valstybės prielaidą“, – teigė prezidentas. Daugelis bendruomenių atstovų įvardijo lūkestį, kad savivaldybė ir seniūnijos stiprintų ryšį su miesto bendruomenėmis.

Susitikime diskutuojant apie miesto bendruomenių įgalinimo klausimą, aptartos galimybės savivaldybių nevyriausybinių organizacijų taryboms veikti efektyviau ir būti gyvybingoms, į jų sudėtį įtraukiant daugiau bendruomenių atstovų. Taip pat diskutuota apie dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimo plėtrą, kuri leistų bendruomenių nariams ir visiems miestiečiams aktyviau įsitraukti į sprendimų dėl viešųjų lėšų panaudojimo procesą ir patiems siūlyti bei balsuoti dėl idėjų miestui. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atlikta apžvalga rodo, kad Lietuvoje dalyvaujamąjį biudžetą įgyvendina kas ketvirta savivaldybė, kas aštunta kviečia gyventojus spręsti dėl dalies biudžeto.

Prezidentas su Vilniaus miesto bendruomenių atstovais aptarė taikomų bendruomenių stiprinimo ir jų veiklos finansavimo instrumentų privalumus ir trūkumus, taip pat būtinybę skirti daugiau dėmesio miesto bendruomenių specifikai.

Kalbant apie Nevyriausybinių organizacijų tarybą, šalies vadovas pabrėžė, jog bendruomenių atstovavimas turėtų būti skaitlingesnis ir svaresnis.

Pokalbio metu dėmesio skirta ir rengiamam Vilniaus miesto bendrajam planui. Šalies vadovo teigimu, planavimo procesas turi būti skaidrus ir atitikti visų teisės aktų reikalavimus.

Aptartos bendruomenių atstovams kylančios problemos dėl Vilniaus miesto pakraščiuose trūkstamos infrastruktūros, kai kuriuose mikrorajonuose neužtikrinamų erdvių, skirtų žmonių atokvėpiui ir palankaus mikroklimato kūrimui, kalbėta apie Vilniaus stadiono klausimą ir kitas Vilniaus miesto gyventojų aktualijas.

Susitikime dalyvavo atstovai iš Vilniaus miesto savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos, Vilniaus bendruomenių asociacijos, apie 50 skirtingų vietos bendruomenių, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos viceministrai.