„Manau, kad jokių esminių kliūčių jau nebeturėtų iškilti“, – trečiadienį Radviliškyje žurnalistams sakė Gitanas Nausėda.

„Labai džiaugiuosi, kad tas pirminis postūmis Švedijos narystei NATO buvo padarytas Vilniuje, prezidentui T. Erdoganui pareiškus, kad žalia šviesa yra uždegta“, – pridūrė jis.

Pernai liepą per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Aljanso generalinis sekretorius paskelbė, kad su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Labai džiaugiuosi, kad tas pirminis postūmis Švedijos narystei NATO buvo padarytas Vilniuje, prezidentui T. Erdoganui pareiškus, kad žalia šviesa yra uždegta.

Lietuvos prezidentas trečiadienį vylėsi, kad Vengrija taip pat ratifikuos susitarimą dėl Švedijos priėmimo į NATO.

„Taip, matome, kiek laiko turėjo praeiti, kad būtų padėtas taškas. Na o, Vengrijos premjeras, jei gerai prisimenu, ne kartą yra pareiškęs specialių barjerų Turkijai pritarus jis nebedarys. Labai tikiuosi, kad jis savo žodžio laikysis, ir netrukus galėsime finalizuoti šitą procesą“, – teigė G. Nausėda.

Turkijos įstatymų leidėjai 287 balsais už ir 55 balsais prieš pritarė Švedijos siekiui tapti 32-ąja Aljanso nare. Turkijos lyderis artimiausiomis dienomis turėtų pasirašyti Švedijos ratifikacinį dokumentą.

Ankara daugiau nei metus blokavo Stokholmo narystę Aljanse, argumentuodama, jog Švedija nepakankamai stengiasi kovodama su terorizmu.

Švedijai dar reikia Vengrijos pritarimo, tačiau Vakarams praėjusių metų liepą sutarus su Turkija dėl Švedijos prisijungimo, Vengrija pareiškė, kad ratifikuos paraišką ir tai tėra tik techninis klausimas.