„Jie demonstruoja, kad atsigabeno ne tik kompetencijų, bet ir reikalingos įrangos, amunicijos, turi aiškų planą, jei per tam tikrą laiką būtų dislokuota visa brigada“, – sakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Pratybos prasidėjo tuo pat metu, kai į Kyjivą skriejo Rusijos raketos. Pratybas stebėjęs Gitanas Nausėda sakė, kad V. Putinas peržengė ne vieną raudoną liniją.
„Tikrai labai daug raudonų linijų buvo peržengta, kelios dar liko – pačios baisiausios raudonos linijos. Turiu omenyje jau ir grasinimą branduoliniais ginklais“, – pažymėjo Respublikos Prezidentas G.Nausėda.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
G.Nausėda sako, kad dėl neprognozuojamų Rusijos veiksmų rizika didėja.
„Matydamas akivaizdžiai, kad šis karas krypsta gėdingo pralaimėjimo link, Rusijos Kremliaus režimas stengsis vis labiau destabilizuoti situaciją, imtis desperatiškų veiksmų ir tai tikrai didina bendrą riziką tiek Ukrainoje, tiek kitur“, – akcentavo G.Nausėda
Pasak Prezidento, dabar svarbiausia užduotis – stiprinti atgrasymo priemones.
„Viskas priklausys nuo to, kaip sugebėsime atgrasymo karkasą pastatyti, kad nekiltų nė menkiausios pagundos desperacijoje ir konvulsijoje besiraitantį režimą pamėginti tai padaryti“, – sakė G.Nausėda.
Bent jau Lietuvos saugumui užtikrinti vokiečiai sako esantys pasiryžę.
„Saugumo iššūkiai NATO rytiniame flange tikrai padidėjo. Remiantis sprendimais, priimtais NATO susitikimuose, mes pradėjome pasiruošimą padidinti mūsų kariuomenės aktyvumą rytiniame flange“, – pažymėjo Vokietijos 41-osios brigados vadas Christianas Nawratas.
Matydamas akivaizdžiai, kad šis karas krypsta gėdingo pralaimėjimo link, Rusijos Kremliaus režimas stengsis vis labiau destabilizuoti situaciją.
Lietuvai paskirta Vokietijos brigada nebus dislokuojama nuolatos. Brigadą sudaro iki 4 tūkst. karių, tiek žmonių priimti trūksta infrastruktūros. Jeigu kiltų krizė, vokiečiai į Lietuvą būtų permesti per dešimt dienų. Vokietija žada į Lietuvą atgabenti daugiau ginkluotės ir amunicijos išankstiniam dislokavimui, tačiau vadovai sako siekiantys visos brigados dislokavimo šalyje.
„Tikslas, kad jie būtų tada su pajėgumais kritiškiausiu momentu. Kad paspartinti jų buvimą, aišku, būtų geriau, jog jie nuolat būtų dislokuoti Lietuvoje, tačiau tai yra politiniai, finansiniai, ūkiniai reikalai“, – apie niuansus prakalbo V.Rupšys.
„Planas tikrai patvirtintas, šių pratybų įgyvendinimo metu mes labai gerai galime įsitikinti, kur yra silpnosios vietos, koordinavimo spragos“, – akcentavo G.Nausėda.
Šiemet Vokietijos ir Lietuvos kariuomenės kartu mūsų šalyje treniruosis, be šių pratybų, dar kartą kitiems metams suplanuotos dar bent dvejos pratybos. Vienų pratybų metu iš Vokietijos atvyksta 250 vokiečių ir atsiveža per 50 vienetų technikos.
