„Mano pageidavimas ir tikrai tvirtas noras, kad nenusileistume žemiau 3 proc. BVP lygio ir pagal galimybes kiekvienais metais didintume bent iki 3,5 procento“, – penktadienį po susitikimo su Seimo valdyba sakė šalies vadovas.

„Mes jau vertinome, kiek reikėtų pasiekti, kad mūsų planai tiek dėl Lietuvos kariuomenės modernizavimo, tiek dėl sklandaus Vokietijos brigados priėmimo būtų įgyvendinti“, – teigė jis.

Anot prezidento, užsibrėžtiems tikslams pasiekti išlaidos gynybai turėtų būtų didinamos „ne vienerius metus, o metai iš metų“.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kartojo matanti poreikį papildyti 2022 metais pasirašytą susitarimą dėl saugumo ir gynybos, numatant ir ilgalaikius tvarius šaltinius krašto apsaugos finansavimui didinti.

„Pavienės mokestinės iniciatyvos ilgalaikio poreikio didinti finansavimą neišspręs, o atsakomybę už mūsų saugią ateitį jaučiančios politinės jėgos turėtų siekti konsensuso šiuo labai svarbiu klausimu“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Dabartiniame susitarime dėl saugumo ir gynybos nėra įrašyta konkrečių įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo, tačiau Seimas šiemet nusprendė pakelti dalį mokesčių, kad jis pasiektų bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto.

Skyrus dar papildomų lėšų, šiemet asignavimai krašto apsaugai jau yra pasiekę apie 3,2 proc. BVP.