„Mes iš tikrųjų labai atidžiai dalyvavome šio įstatymo ir reformos rengime, teikėme savo pastabas. Iš pradžių jos buvo tikrai smarkiai kritiškos, tačiau reikia pripažinti, kad į nemažą dalį mūsų pasiūlymų buvo atsižvelgta, buvo ieškota kompromisų“, – antradienį BNS sakė Pabradės poligone apsilankęs G. Nausėda.

Šalies vadovas tiesiai neatsakė, ar pasirašys naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymą ir lydinčiuosius projektus, nes dar nori įvertinti galutinę Seimo patvirtintą redakciją, bet sakė manantis, kad „viskas bus gerai“.

„Aš dabar tiesiog norėčiau pamatyti patį įstatymą, koks jis atėjo iki mano stalo, apsispręsiu tikrai labai greitai, nes ir laikas spaudžia, ir manau, kad viskas bus gerai“, – teigė prezidentas.

Seimas praėjusią savaitę priėmė valstybės tarnybos pertvarką, kurią Vyriausybė įvardijo vienu svarbiausių šios kadencijos darbų. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pakeitimai leis valstybės tarnautojams mokėti panašias algas kaip privačiame sektoriuje, tad bus galima pritraukti reikiamų kompetencijų specialistus.

Palyginti su Vyriausybės teikti pradiniu variantu, pertvarka Seime buvo pakoreguota, pvz., liko priedas už stažą valstybės tarnyboje, kurio iš viso siūlyta atsisakyti.

Svarstant projektą parlamente buvo pasiektas susitarimas, kad šis priedas liks, bet negalės viršyti 20 proc. pareiginės algos ir bus skaičiuojamas po 1 proc. už kiekvienus metus.

Valstybės tarnautojams palikta ir kita socialinė garantija – atostogos bus skaičiuojamos pagal ligšiolinę tvarką, tai yra skiriamos ne mažiau kaip 22 darbo dienos. Pradiniame variante siūlyta, kad valstybės tarnautojams atostogos būtų suteikiamos įprasta Darbo kodekse numatyta tvarka, t. y. per metus 20 darbo dienų.

Įstatymas nustato naują bazinį dydį valstybės tarnautojų atlyginimams skaičiuoti, jį siejant su praėjusių metų šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, kuris siekia 1785,4 euro.

Numatyta, kad vėlesniais metais, ne rečiau kaip kas dvejus metus, bus perskaičiuojamas ne bazinis dydis, o įstaigos darbo užmokesčio fondas. Perskaičiuojant bus atsižvelgiama į darbo užmokesčio tendencijas rinkoje, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokyčius.

Dėl konkretaus įstaigos užmokesčio fondo didėjimo procento turėtų būti susitariama nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Sutartas dydis būtų fiksuojamas biudžeto įstatyme.

Pareigybėms, kurios turės fiksuotą pareiginės algos koeficientą (politikams, valstybės pareigūnams, teisėjams, prokurorams) tokiu pačiu sutartu procentu ir tokiu pačiu reguliarumu būtų indeksuojama pareiginė alga.

Numatoma, kad priėmus valstybės tarnybos reformos paketą nuo šių metų liepos 1 dienos didės teisėjų ir merų atlyginimai, su nauju baziniu dydžiu bus susieti ir perskaičiuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir žvalgybos pareigūnų koeficientai.

Visi kiti pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dienos, o Seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai padidės nuo naujos kadencijos.

Taip pat pertvarka sustiprinti vadovų įgaliojimai, centralizuotos jų atrankos, Valstybės tarnybos departamentas reorganizuojamas į į Viešojo valdymo agentūrą.

Valstybės tarnybos reforma pernai lapkritį parlamentui buvo pateikta tik iš trečio karto, nes projektai vis grąžinti taisyti dėl prieštaravimų Konstitucijai.

Vidaus reikalų ministerija valstybės tarnybos pertvarką argumentavo siekiu stiprinti vadovų korpusą, sudaryti jiems galimybes lanksčiau tvarkytis su žmogiškaisiais ištekliais.