Jis teigė tikįs, kad partijoms dėl to pavyks sutarti jau kitų metų pradžioje.

„Susitikęs su visų partijų lyderiais, aš tikrai įgijau daugiau optimizmo dėl galimybės inicijuoti ir sėkmingai pabaigti nacionalinį susitarimą dėl švietimo jau kitų metų pradžioje. Pažiūrėsime, ar tai pavyks padaryti, nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet mes tikrai stengsimės ir aš tikiuosi, kad su konstruktyviomis politinėmis jėgomis esame nuoširdžiai suinteresuoti, kad šitas rezultatas būtų pasiektas“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo šalies vadovas.

Pasak G. Nausėdos, švietimas yra ta sritis, dėl kurios „gali ir turi sutarti visos politinės jėgos“.

„Todėl sieksiu, kad savo ilgalaikį įsipareigojimą ateinančiai kartai partijos įtvirtintų nacionaliniu susitarimu taip, kaip tai padarėme gynybos srityje“, – sakė jis.

Šių metų sausio pradžioje premjeras Saulius Skvernelis pateikė būsimo švietimo susitarimo projektą partijoms. 

Pagal projektą, buvo siūloma apsispręsti, ar siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą, visas jas, išskyrus pradines, ribotam laikui perduoti valstybės pavaldumui, ar savivaldybėms atiduoti tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą.

Susitarime taip pat buvo siūloma įtvirtinti, kad iki 2022 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių, didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių, didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.

Vyriausybės pateiktą švietimo susitarimo projektą derinti perėmė Seimas. Jame buvo sudaryta laikinoji grupė „Dėl Lietuvos švietimo ateities“, jos vadovu paskirtas „valstiečių“ frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, bet jis netrukus patvirtino pasitraukęs iš pareigų.

Švietimo grupės pirmininko pavaduotoja liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad grupė, kad ir be „valstiečių“ atstovų, dirbs toliau ir sieks parengti partijoms priimtiną susitarimo projektą, tačiau kol kas sprendimai dėl švietimo susitarimo nėra priimti.

Permainos turi prasidėti jau nuo mokyklos ir darželio suolo.

Spaudos konferencijoje trečiadienį prezidentas taip pat akcentavo savo siūlomas iniciatyvas.

„Permainos turi prasidėti jau nuo mokyklos ir darželio suolo. Nepatogi tiesa yra tai, kad mūsų moksleivių pasiekimus vis labiau lemia tai, kurie jie gyvena ir kas yra jų tėvai. Švietimo sistemos netolygumai daugybei jaunuolių neleidžia skleisti savo gabumų. Dėl to kenčia mūsų vaikai, dėl to kenčiame mes visi“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Laikydamas švietimą prioritetu, su „lygaus starto“ iniciatyva siekiu plėsti darželių prieinamumą socialinę riziką patiriančių šeimų vaikams. Turime užtikrinti, kad švietimo sistema atlieptų kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, o formalųjį švietimą papildytų neformalusis“, – pridūrė jis.

Savo iniciatyvas šalies vadovas pristatė rugpjūčio pabaigoje. G. Nausėda siekia ankstinti vaikams mokyklos pradžią, įvesti privalomą darželių lankymą socialinės rizikos šeimų vaikams.

Prezidento inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos numato vaikų priešmokyklinį ugdymą pradėti nuo penkerių, o pradinį – nuo šešerių metų.

Ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams privalomas taptų nuo 2021 metų, priešmokyklinio ugdymo ankstinimas turėtų įsigalioti nuo 2023 metų, o pradinio – nuo 2024-ųjų.

„Pasaulinėje rinkoje, pirmiausia, konkuruojame savo žiniomis ir gebėjimais, todėl jau dabar klosiu pamatus tam, kad po dešimtmečio Lietuva pagal moksleivių rezultatus patektų tarp dvidešimties geriausių valstybių pasaulyje“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidento inicijuotas pataisas šiuo metu nagrinėja Seimo komitetai. Prezidentūra skaičiuoja, kad šiems pokyčiams per šešerius metus reikėtų iki 90 mln. eurų.