„Rusijai dislokuojant taktinį branduolinį ginklą Baltarusijoje, mes turime pagaliau pripažinti ir pasakyti tai, kas akivaizdu: NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktas yra žlugęs“, – kreipdamasis į NATO generalinį Sekretorių Jensą Stoltenbergą ir Lenkijos, Rumunijos, Nyderlandų, Belgijos, Norvegijos bei Albanijos lyderius sakė G. Nausėda.
Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą Aljansas yra pasižadėjęs nuolat nedislokuoti reikšmingų pajėgų Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis.
Lietuvos prezidentas su NATO vadovu Hagoje pristatė svarbiausius liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo klausimus.
G. Nausėda pabrėžė atgrasymo ir gynybos stiprinimo svarbą bei pakvietė Vilniuje imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų praktiškai įgyvendinti NATO Madrido viršūnių susitikime priimti sprendimai dėl priešakinės gynybos.
Pasak Lietuvos vadovo, svarbiausi jų yra naujų regioninių gynybos planų patvirtinimas, oro gynybos sistemų Aljanso rytiniame flange sustiprinimas ir priešakinių gynybos pajėgumų didinimas.
„Per metus nuo Madrido viršūnių susitikimo saugumo padėtis NATO rytiniame flange pablogėjo. Susiduriame su vis augančia grėsme ir privalome į ją reaguoti adekvačiai. Atgrasymas ir priešakinė gynyba yra svarbiausias šiandienos prioritetas“, – teigė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, jog karas Ukrainoje tęsiasi jau beveik 500 dienų ir nėra jokių ženklų, kad jis galėtų baigtis artimiausioje ateityje, todėl tolesnis ginkluotės tiekimas Ukrainai yra būtinas.
„Vilniuje mes turime aiškiai pasakyti, kad Ukraina yra transatlantinės saugumo architektūros dalis, kad ji taps Aljanso nare kaip įmanoma greičiau, ir sutarti dėl aiškaus jos kelio į narystę“, – tvirtino G. Nausėda.
