Granadoje neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje penktadienį dalyvausiantis Lietuvos prezidentas teigė kelsiąs šį klausimą.

„Diskusija yra nelengva, Lietuva visada buvo vadinamojo solidarumo šalininkė. Mes tikrai suprantame, kad migracija šiandien yra reiškinys, kuris yra apėmęs ir įgijęs gana platų mastą“, – prieš posėdį LRT sakė Gitanas Nausėda, jo komentaro įrašą išplatino Prezidentūra.

„Matome, kad tos migracijos priežastys iki šiol nėra pašalintos, štai kodėl mes už tai, kad didintume savo misiją solidarumo prasme, bet mes savo ruožu reikalaujame ir tam tikrų sprendimų, kurie būtų nukreipti į instrumentalizuotos migracijos politiką“, – kalbėjo prezidentas.

„Deja, šiandien dar negaliu pasakyti, kad yra sukurta speciali teisinė bazė būtent šiai migracijos rūšiai. O tokią patiriame ne tik mes, bet ir Lenkija, pastaruoju metu ypač Latvija“, – teigė jis.

Lietuvos prezidentas tvirtino šį klausimą kelsiąs per susitikimą.

Be kitų klausimų ES lyderiai penktadienį planuoja aptarti Bendrijos migracijos ir prieglobsčio politiką.

„Tikrai nesiimsiu prognozuoti, kokia bus migracijos išvadų dalis šiandien. Mano patirtis rodo, kad kartais atrodo viskas sunkiai įmanoma, bet paskutinę minutę pavyksta susitarti. Pažiūrėsime, ar pavyks padaryti šį kartą“, – teigė G. Nausėda.

„Tikrai svarbu turėti metmenis, gaires, kaip kovoti su migracija, nes ES sienų kontrolė yra tam tikras Europos suvereniteto klausimas“, – pabrėžė jis.

Lietuva ir kai kurios kitos ES valstybės siekia, kad Šengeno sienų kodekse būtų įtvirtinta migracijos instrumentalizavimo sąvoka, įdėtos nuorodos į visų tipų stacionariąją ir mobilią sienų apsaugos infrastruktūrą, bendrus minimalius sienų stebėjimo standartus, numatyta galimybė su migracijos instrumentalizavimu susidūrusioms valstybėms narėms imtis atitinkamų nacionalinių priemonių.

Tačiau šių metų rugsėjį Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas balsavo už siūlymą iš projekto išbraukti visas su migracijos instrumentalizavimu susijusias nuostatas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi Lietuvos atstovus Europos Parlamente, kviesdama palaikyti Lietuvos poziciją dėl migracijos instrumentalizavimo įtvirtinimo bendrijos teisėje.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį. Nuo 2021 metų rugpjūčio 3-iosios, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą iš viso neįleista daugiau kaip 21 tūkstantis. Dalis užsieniečių ne kartą bandė nelegaliai pereiti valstybės sieną.

Lietuvos pareigūnai dėl migracijos krizės kaltina Baltarusiją ir teigia, kad šios šalies pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

Teisių gynimo organizacijos yra išsakiusios kritiką Lietuvos ir kaimyninių šalių sprendimui apgręžti migrantus pasienyje, tačiau Lietuvos institucijos teigia, kad tokia praktika būtina norint apsiginti nuo, kaip teigia, migrantų instrumentalizavimo.