Kaip trečiadienį pranešė Prezidentūra, šalies vadovas gyrė mažėjančius kyšininkavimo atvejus ir didesnę įmonių atsakomybę už antikorupcinę aplinką, tačiau jam kelia nerimą mažai besikeičiančios labiausiai šalyje paplitusios korupcijos formos – nepotizmas, politinių partijų narių protegavimas ir palankių įstatymų, naudingų atskiroms grupėms, priėmimas bei įgaliojimų viršijimas.

Kaip nurodoma naujausiame STT parengtame Lietuvos korupcijos žemėlapyje, per pastarąjį dešimtmetį davusiųjų kyšį skaičius krito nuo 24 proc. iki 9 proc., tačiau korupcijos problema Lietuvoje išlieka.

37 proc. gyventojų korupciją nurodė kaip labai rimtą problemą šalyje ir naujausiame tyrime tarp 19 vertinamų problemų korupcija atsidūrė penktoje vietoje, prieš dvejus metus tą nurodė – 34 proc. gyventojų.

Įmonių vadovai korupciją kaip labai rimtą problemą paminėjo devintoje vietoje – 24 proc., 2022-aisiais – taip pat 24 proc., tuo metu valstybės tarnautojai – septintoje vietoje – 28 proc., 2022 metais – 32 procentai.

Vienas iš penkių respondentų manė, jog korupcijos mastai per pastaruosius metus sumažėjo, o vienas iš keturių apklausoje dalyvavusių gyventojų manė, kad korupcijos mastai augo.

Gyventojų, įmonių vadovų ir valstybės tarnautojų nuomone, labiausiai korumpuotos institucijos yra gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės bei politinės partijos ir politikai.

Anot Prezidentūros, po Seimo rinkimų G. Nausėda kandidatams į ministrus kels reikalavimą stiprinti ne tik jų pavaldume būsiančių ministerijų atsparumą krizių ir karo atveju, bet ir plėsti antikorupcinę veiklą.

Šalies vadovas taip pat paprašė L. Pernavo parengti būsimiems ministrams jų valdymo srities korupcijos rizikos vertinimus ir siūlymus dėl sisteminio šių rizikų valdymo.

Prezidentas tikisi, kad šie antikorupciniai namų darbai taps vienu iš prioritetų Vyriausybės komisijai kovai su korupcija koordinuoti.

G. Nausėda su STT vadovu taip pat aptarė tarnybos strategiją 2025–2028 metams.