„Manau, kad (S. Skvernelis) turėtų prisiimti atsakomybę už likusius pusantrų metų“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
G. Nausėdos teigimu, jo prioritetas bus Vyriausybės stabilumas.
„Labai tikiuosi, kad jis ir pats dės pastangas, kad liktų Vyriausybės vadovo poste. Tačiau, jei susiklostytų kitokia situacija ir aš matysiu, kad noro dirbti yra per mažai, arba yra kažkokių kitokių tikslų, kurie lemtų, kad Vyriausybė bus laikina arba nestabili, be abejo, tokiai Vyriausybei ar premjerui pritarti aš negalėsiu“, – kalbėjo išrinktasis prezidentas.
„Nepakeičiamų žmonių nebūna ir Lietuvoje tikrai galima rasti ir daugiau kandidatų premjero pozicijai užimti, tačiau pirmasis variantas, pirmasis pasirinkimas būtų tai, kad šita Vyriausybė tęstų tuos darbus, kuriuos yra pradėjusi ir įgyvendintų tuos pažadus“, – sakė G. Nausėda.
Išrinktasis prezidentas taip pat sakė, kad aktyviai dalyvaus parenkant ministrus ir reikalaus iš kandidatų reikiamos kvalifikacijos.
Nepakeičiamų žmonių nebūna ir Lietuvoje tikrai galima rasti ir daugiau kandidatų premjero pozicijai užimti.
Valdantieji „valstiečiai“ dėl koalicijos šiuo metu derasi su „socialdarbiečiais“, „tvarkiečiais“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų frakcijos atstovais.
S. Skvernelis anksčiau yra sakęs, kad atsistatydins iš premjero pareigų, jei nepateks į antrąjį prezidento rinkimų turą, bet paskutiniu metu ėmė kalbėti, kad gali likti poste.
Vetuotų bandymą įteisinti rentas Seimo nariams
G. Nausėda sako, kad vetuotų Seimo narių bandymą įteisinti rentas parlamentarams.
„Rentoms neišrinktiems Seimo nariams nepritariu, ir jeigu toks įstatymo projektas ateitų į Prezidentūrą, jis būtų vetuotas“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.
Gedimino Kirkilo vadovaujami „socialdarbiečiai“ praeitą savaitę pranešė, kad su kitomis frakcijomis tarsis dėl galimybės įteisinti rentas.
Naujienų portalas delfi.lt skelbė, kad svarstoma vieną kadenciją dirbusiam Seimo nariui mokėti 30 procentų atlyginimo siekiančią rentą, dvi Seimo kadencijas – 40 proc., o tris ir daugiau – 50 proc.
Panaši iniciatyva svarstyta ir 2007 metais, bet kilus kritikos bangai Seimo nariai rentų neįteisino.
Žada dialogą su Baltarusija
G. Nausėda sako, kad palaikys dialogą su Baltarusija, nes Lietuvai svarbu kaimyninės šalies savarankiškumas.
„Baltarusija yra mūsų labai svarbus kaimynas, labai svarbus partneris, kuriam mes skirsime labai didelį dėmesį. Ir mūsų interesas pirmiausia yra turėti nepriklausomą, savarankišką ir ekonomiškai pajėgų partnerį prie mūsų rytinės sienos ir dėl to Lietuva palaikys dialogą su Baltarusija“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.
Anot jo, kol kas anksti kalbėti apie tai, ar šis dialogas vyks „pačiu aukščiausiu, ar ministrų lygiu“.
„Manau, kad bet kuriuo atveju mes pripažįstame faktą, kad esame kaimynai, turime skirtingą požiūrį į kai kuriuos klausimus. Tai nėra didelė tragedija ir mes galime apie tai diskutuoti“, – tvirtino jis.
G. Nausėdos retorika šiek tiek skiriasi nuo kadenciją baigiančios Dalios Grybauskaitės pozicijos. Dabartinė šalies vadovė nepritarė aukšto lygio dialogui su Baltarusija dėl jos glaudžių ryšių su Rusija ir Astravo atominės elektrinės.
Sako, kad išvengė didesnių skolų
G. Nausėda sako, kad gausi finansinė parama paskutinėmis rinkimų kampanijos dienomis leido jam išvengti didesnių skolų.
„Mano įsitikinimu, tie pinigai, kurie pateko į mūsų rinkimų sąskaitą paskutinėmis dienomis nėra nė kiek blogesni nei tie, kurie pateko pirmosiomis dienomis“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė G. Nausėda.
„Svarbiausia, kad tai padės mums išvengti bent kiek didesnių skolų“, – pridūrė jis.
Kandidatai lėšas galėjo rinkti iki gegužės 24 dienos, penktadienio.
Per paskutines tris dienas G. Nausėda surinko daugiau kaip 70 tūkst. eurų.
Iš viso per kampaniją išrinktasis prezidentas sulaukė 290 tūkst. eurų paramos, didelę dalį pinigų skyrė verslininkai.
G. Nausėda teigė, kad tikslios rinkimų kampanijos metu patirtos išlaidos ir gautos pajamos dar yra skaičiuojamos.
„Su tomis ribotomis, palyginti su mano konkurentais, pajamomis, mes tikrai padarėme daug. (...) Tikrai galiu patikinti, kad mano komanda dirbo labai atsakingai ir stengėsi kaip įmanoma efektyviau panaudoti tuos pinigus, kuriuos turėjome“, – sakė būsimasis šalies vadovas.
Jis prezidento rinkimų antrajame ture surinko 65,68 proc. balsų. Už buvusią finansų ministrę, Seimo narę Ingridą Šimonytę balsavo 33,04 proc. rinkėjų.
G. Nausėda prezidento pareigas pradės eiti po inauguracijos liepos 12-ąją.
Naujausi komentarai