„Deja, turime informacijos, kad tokios diversijos ar sabotažo aktai gali kartotis. Be abejo, mūsų institucijos yra budrios, yra informuotos apie galimas grėsmes ir jos tikrai padarys viską, kad tokio pobūdžio aktai būtų užkardyti ir kaltieji būtų sulaikyti“, – LRT radijui antradienį sakė G. Nausėda.

Pasak jo, svarbu, kad gyventojai suprastų, kokioje geopolitinėje realybėje gyvena.

„Kuomet mūsų oponentai, mūsų priešai (...) stengsis destabilizuoti mūsų vidaus politinę situaciją, o mes turime padaryti viską, kad jie to nepasiektų“, – kalbėjo prezidentas.

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad labai dažnai tokios sulaikymo operacijos yra bendros, vykdomos kelių šalių pareigūnų.

„Pareigūnai nusprendžia taktiką, kuri yra geriausia. Juoba, kad jūs iš tų ankstesnių atvejų girdėjote, kad tie sabotuotojai arba vykdytojai paprastai būna žmonės, kurie su Lietuva neturi jokio ryšio nei per pilietybę, nei per laikiną leidimą gyventi“, – pasakojo Vyriausybės vadovė.

Pasak jos, tarptautinių pareigūnų operacijų metu stengiamasi sulaikyti ne tik provokacijas įvykdžiusius pavienius asmenis, bet ir organizatorius, užsakovus.

„Kur tą patogiau padaryti, kur pareigūnai (...) nusprendžia tai atlikti, taip jie ir padaro. Čia nėra jokios konkurencijos tarp valstybių, policijų, žvalgybų ar kitų institucijų. Darbas yra labai intensyvus kiekvieną dieną, ryšiai yra puikūs, dirbama ranka rankon“, – sakė I. Šimonytė.

„Kas tą ranką uždeda ant to nevidono, tai čia yra visiškai antraeilis klausimas, svarbiausia išspausti kuo daugiau naudos iš tokios operacijos“, – pridūrė ji.

Padidėjus incidentų Europos šalyse skaičiui, praėjusią savaitę Nacionalinio krizių valdymo centras (NKVC) ragina verslą ir Ukrainą remiančias organizacijas padidinti budrumo lygį, įspėdamas apie galimas provokacijas, sustiprinti priešgaisrinę saugą.

Lenkija suėmė devynis Rusijos šnipų grupuotės narius, susijusius su įtariamais sabotažo sąmokslais, pirmadienį pranešė lenkų premjeras Donaldas Tuskas, tarp šalių, į kuriuos galbūt nusitaikė sabotažininkai, paminėdamas ir Lietuvą.

„Šiuo metu turime devynis sulaikytus ir kaltinamus įtariamuosius, kurie Rusijos [žvalgybos] tarnybų vardu buvo tiesiogiai įtraukti į sabotažo veiksmus Lenkijoje“, – sakė D. Tuskas privačiam transliuotojui TVN24.

„Tai Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos piliečiai“, – teigė D. Tuskas ir leido suprasti, kad kai kurie iš jų galėjo būti užverbuoti iš nusikalstamo pasaulio.

Anot D. Tusko, sulaikytieji kaltinami „sumušimais, padegimais ir pasikėsinimais padegti“. Jis taip pat sakė, kad šie Rusijos sąmokslai susiję ne tik su Lenkija, bet ir su Lietuva, Latvija ir, galbūt, Švedija.

Jis teigė, kad atliekamas tarptautinis tyrimas.

Tarp pavyzdžių D. Tuskas paminėjo bandymus padegti dažų gamyklą Vroclave, Vakarų Lenkijoje, ir švediškos baldų bei namų apyvokos prekių mažmenininkės „Ikea“ centrą Vilniuje.

Jis sakė, kad artimiausiomis dienomis visuomenė bus plačiau informuota šiuo klausimu.

D. Tuskas anksčiau taip pat nurodė, kad Varšuva „dėl mūsų tarnybų ir sąjungininkų budrumo“ užkirto kelią keliems sabotažo aktams.

Pastarosiomis savaitėmis Varšuva paskelbė suėmusi vyrą, įtariamą padėjus Rusijos žvalgybai rengti galimą išpuolį prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, taip pat baltarusį, įtariamą rėmus kovą Vilniuje įvykdytą išpuolį prieš Leonidą Volkovą, artimą mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno draugą ir sąjungininką.

Varšuva taip pat suėmė du lenkus, kurie buvo atsakingi už šį išpuolį.

Nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 metų vasarį Varšuva besąlygiškai remia šią kaimynę šalį ir yra pagrindinė Vakarų ginklų tiekimo tranzito šalis.