Prezidentūra informavo, kad antradienį G. Nausėda telefonu su V. Zelenskiu aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą, karinės paramos poreikį ir ES šalies kandidatės statuso suteikimą Ukrainai.
Pasak Prezidentūros, Lietuvos vadovas akcentavo, kad Lietuva ir toliau visomis išgalėmis rems Ukrainą, ragins partnerius Vakaruose „nepasiduoti karo nuovargiui ir toliau aktyviai remti už laisvę ir savo šalies suverenitetą kovojančią ukrainiečių tautą“. Taip pat G. Nausėda siuntė ukrainiečiams Lietuvos žmonių palaikymą ir linkėjo stiprybės pabrėždamas, kad Lietuva kartu su Ukraina liks iki pergalės.
„Lietuva ir visi mūsų žmonės yra su Jumis ir kartu būsime iki pergalės. Jaučiame Jūsų skausmą ir gerbiame Jūsų pasišventimą kovai už laisvę. Darysime viską, kad Ukraina gautų reikiamą pagalbą ir laimėtų šį karą. Laisvos Ukrainos ateitis yra Europoje. Tikiu, kad niekam dėl to nekyla abejonių“, – sakė Lietuvos vadovas.
Kaip teigiama pranešime, G. Nausėda pabrėžė stiprų Lietuvos palaikymą Ukrainos siekiui tapti ES nare ir patikino V. Zelenskį, kad dės visas politines pastangas, kad procesas būtų pradėtas kuo greičiau.
Lietuvos vadovas teigė, kad šią savaitę Briuselyje vyksiantis Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas, kuriame bus sprendžiama dėl ES šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai, yra „istorinė galimybė Europai aiškiai pasakyti, kad Ukrainos ateitis yra ES“.
Pasak prezidento, Europos Komisijos rekomendacija dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai padėjo pozityvų pagrindą EVT diskusijai Briuselyje.
Prezidentūros teigimu, Lietuvos ir Ukrainos lyderiai taip pat aptarė galimus Ukrainos grūdų eksporto kelius per ES teritoriją ir uostus.
V. Zelenskis padėkojo pirmajai poniai D. Nausėdienei ir Lietuvos žmonėms už iniciatyvą atidarant Ukrainos centrą Vilniuje ir pabrėžė, kad tai yra svarbus palaikymo ženklas ukrainiečiams.
Baltijos šalių lyderiai prašo papildomos ES paramos Ukrainos karo pabėgėliams išlaikyti
Baltijos šalių lyderiai prašo papildomos ES paramos Ukrainos karo pabėgėliams išlaikyti.
Kaip antradienį informavo Lietuvos Prezidentūra, Lietuvos vadovas G. Nausėda su Estijos ministre pirmininke Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Latvijos ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu tokį prašymą pateikė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles‘ui Micheliui (Šarliui Mišeliui), Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Urzulai fon der Lajen) bei ES Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui).
Baltijos šalių lyderiai bendrame laiške paragino Europos Komisiją artimiausiu metu pateikti pasiūlymus dėl naujos finansinės priemonės sukūrimo, kuri būtų finansuojama iš ES biudžeto.
Bendrame laiške Baltijos šalių lyderiai teigia, kad Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą sukėlė „precedento neturinčią grėsmę ir pasekmes žmonių gyvybėms“, taip pat žmogaus teisėms ir laisvėms. Todėl, kaip pabrėžiama, humanitarinė krizė susidarė ne tik Ukrainoje, bet ir valstybėse narėse, kuriose priimami karo pabėgėliai, daugiausiai – ES pasienio su Ukraina valstybėms ir Baltijos šalims.
Anot Baltijos šalių lyderių, finansavimas būtų panaudotas teikiant paramą pabėgėliams tose valstybėse narėse, kur registruotų Ukrainos pabėgėlių skaičius viršija 1 proc. visų gyventojų.
Pasak Prezidentūros, nors Europos Komisijos ankstesni pateikti siūlymai dėl galimos ES biudžeto paramos pabėgėlius priimančioms šalims yra sveikintini bei svarbūs valstybėms narėms, kurios vis dar turi nepanaudotų ES fondų lėšų, jų nepakanka, kad būtų galima susidoroti su šiandien trims Baltijos valstybėms tenkančiu iššūkiu.
„Karas Ukrainoje vyksta ir pabėgėlių srautai bei atitinkami finansiniai poreikiai, susiję su jų priėmimu, kasdien auga. Šios išlaidos šiuo metu didžiąja dalimi dengiamos iš nacionalinių biudžetų“, – pranešime teigė G. Nausėda.
„Turime dalytis finansine našta, kuri šiuo metu neproporcingai tenka nacionaliniams biudžetams. ES solidarumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti tinkamą paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos“, – sakė prezidentas.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis, po Rusijos invazijos Ukrainoje vasario 24-ąją į kitas Europos šalis nuo karo pabėgo apie 5 mln. žmonių, dar per 8 mln. buvo priversti palikti savo namus pačioje Ukrainoje.
JT teigimu, apie 1,15 mln. ukrainiečių registravosi pabėgėliais kaimyninėje Lenkijoje, apie 780 tūkst. – Vokietijoje, beveik 370 tūkst. – Čekijoje, dar beveik 120 tūkst. – Ispanijoje. Lietuvoje registravosi 57 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių.