„Manau, kad faktai nemeluoja, Vokietija yra antra pagal dydį Ukrainos rėmėja karinės pagalbos požiūriu. Vokietija yra didžiausia Lietuvos rėmėja, ypač jei kalbame apie karinį ir ekonominį bendradarbiavimą“, – Pasvalyje penktadienį žurnalistams sakė šalies vadovas, paklaustas, kaip vertina Berlyno planus 2025 metais perpus sumažinti biudžetą, skirtą remti Kyjivą.
G. Nausėdos teigimu, dėl Vokietijos, kaip parterio, patikimumo nekyla abejonių.
„Mes tęsime bendradarbiavimą ir ateityje, nesvarbu, kokia valdančioji koalicija bus Vokietijoje bei Lietuvoje“, – sakė jis.
Su G. Nausėda Pasvalio rajone vykusiame Baltijos kelio 35-mečio minėjimo renginyje dalyvavęs Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius savo ruožtu akcentavo, kad sąjungininkės turi daryti viską siekdamos remti Ukrainą iki pergalės.
„Turime padidinti pagalbą Ukrainai (...). Visi suprantame, visi matome, kad mūsų pagalbos Ukrainai nepakanka, kad Ukrainai nuolat reikia daugiau ginklų, daugiau amunicijos, ir tikimės, kad visi mūsų partneriai, įskaitant Vokietiją, tai supras ir kad ateityje mes darysime daugiau“, – kalbėjo jis.
Mes tęsime bendradarbiavimą ir ateityje, nesvarbu, kokia valdančioji koalicija bus Vokietijoje bei Lietuvoje.
Naujausiame Vokietijos biudžeto projekte kitais metais Ukrainai numatyti maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 8 mlrd. eurų 2024 metais.
Vokietija yra antroji po Jungtinių Valstijų pagal dydį pagalbos Ukrainai teikėja.
Vokietijos vyriausybė nurodė, kad siekdama kompensuoti paramos sumažinimą remsis Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos planais gauti lėšų iš įšaldyto Rusijos turto.
Tačiau dėl biudžeto, kuris turi būti priimtas iki metų pabaigos, dar vyksta diskusijos, o vokiečių Finansų ministerija praėjusią savaitę pareiškė, kad kiekvienu konkrečiu atveju yra pasiruošusi svarstyti papildomų išlaidų Ukrainai klausimą.
