Viceministras BNS pabrėžė, jog tai buvo pats pirmasis pirmadienį pareigas eiti pradėjusio ministro R.Goodwillo susitikimas, kuris įvyko Lietuvos ambasadoje Londone.

„Kalbėjomės apie po „Brexit'o“ išaugusias įtampas, apie lietuvių situaciją, išsakėme savo susirūpinimą dėl savo piliečių. Ponas Goodwillas pareiškė, kad Jungtinė Karalystė kaip šalis vertina Lietuvos piliečių indėlį į jų šalies ekonomiką daugelyje sričių, įskaitant medicinos, teisės, žemės ūkio, finansų sektoriuose. Jis griežtai pasmerkė Jungtinės Karalystės piliečius, kurie elgiasi nepagarbiai vadovaudamiesi referendumo rezultatais, pasmerkė visus ksenofobinius atvejus sakydamas, kad jie visiškai netoleruotini ir kad taip elgdamiesi britai tikrai neatstovauja savo šaliai, kad šalies vertybės yra kitos: atvirumas, tolerancija. Jis sakė, kad nebus toleruojami išpuoliai prieš jokias grupes ir pavadino tai „rasizmu“, - sakė M.Bekešius.

Anot jo, susitikime daug dėmesio skirta ir patyčių mokyklose problemai, remiantis tyrimais, jog po „Brexit“ referendumo užgauliojimas prieš imigrantų vaikus išaugo dešimtadaliu.

„Paprašėme, kad būtų specifiškai dirbama su šia auditorija, su mokytojais, nes vaikai yra ypač jautrūs tokiems dalykams. Ministras patikino, kad jie atkreips ypatingą dėmesį į šią situaciją“, - pokalbio detales atskleidė jis.

Anot viceministro, aptarta ir lietuvių migrantų padėtis po „Brexit“ proceso, tačiau čia, jo teigimu, kol kas yra „daugiau klausimų, nei atsakymų“ - anksčiau buvo pareiškimų, jog padėtis dėl leidimo laikinai gyventi ir dirbti neturėtų keistis bent penkerius metus Britanijoje pragyvenusiems atvykėliams iš ES. Dėl likusių esą kol kas nėra aiškumo.

„Ponas Goodwillas pabrėžė, kad situacija greitai tikrai nesikeis. Turima omenyje, kad turi įvykti ir notifikavimas, ir dvejus metus dar vyks pačios derybos, tuo metu situacija bus kaip ir dabartinė, Jungtinė Karalystė bus Europos Sąjungoje. Jis akcentavo, kad drastiškų pokyčių nebus. Kalbėdamas paprastai, jis pabrėžė, kad ES piliečiai, taip pat ir Lietuvos, kurie sąžiningai dirba, moka mokesčius, duoda indėlį į Jungtinės Karalystės ekonomiką, tikrai bus vertinami. Tačiau tų modalumų, kaip bus vėliau sutvarkytos imigracijos ar tam tikro piliečių statuso taisyklės, jis negalėjo pasakyti“, - pripažino viceministras.

M.Bekešius pirmadienį taip pat planuoja susitikti bei aptarti kylančias problemas su lietuvių bendruomenių atstovais.

Birželio pabaigoje referendume Jungtinės Karalystės rinkėjai pasisakė už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Kredito reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ vertinimu, Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš Europos Sąjungos Lietuvai turės didžiausios neigiamos įtakos tarp Rytų Europos valstybių, ypač dėl didelio šioje šalyje esančių lietuvių emigrantų skaičiaus.