Švedija turi peržiūrėti savo gynybos pajėgumus, atsižvelgdama į didėjančią Rusijos karinę galią ir pastaruosius įvykius Baltijos jūros regione, Vilniuje antradienį teigė naujasis premjeras Stefanas Loefvenas (Stefanas Liofvenas).

Pasak jo, nors Švedija Rusijos karinės galios didėjimo nelaiko tiesiogine grėsme, tačiau turi apsvarstyti, kaip keisti savo karinius pajėgumus.

„Apskritai, nekalbant konkrečiai apie šį (įvykį dėl povandeninio laivo Baltijos jūroje - BNS), apskritai ką mes matome ir išsakėme, kad Švedijos gynyba turi didinti savo pajėgumus, atsižvelgiant į tai, kas vyksta pastaraisiais metais. Mes matome, kad Rusijos karinė galia auga - mes to nelaikome tiesiogine grėsme Švedijai, tačiau stebime, kas vyksta regione - didesnį aktyvumą Baltijos jūroje. Tad, žinoma, mums reikia peržiūrėti, kokių pajėgumų mums reikia“, - antradienį po susitikimo su Lietuvos premjeru Vilniuje sakė S.Loefvenas.

Jis tikino, kad kol kas nėra naujienų dėl galimo Rusijos povandeninio laivo netoli Stokholmo.

„Apie paieškas nėra jokių naujų naujienų. Jos vis dar vyksta. (...) Darbo grupė vykdo operaciją, nėra naujų įrodymų, naujų naujienų“, - tikino premjeras.

Švedijos kariuomenė nuo penktadienį vykdo žvalgybinę operaciją, kuria siekiama nustatyti galimo užsienio povandeninio laivo buvimo vietą.

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius savo ruožtu tvirtino, kad karas Ukrainoje yra įspėjimas Baltijos ir Skandinavijos šalims.

„Aš manau, kad tas, kas prasidėjo Ukrainoje, tam tikri pastebėjimai vyksta ir kitose vietose, manau, kad tai yra tam tikras perspėjimas Baltijos šalims ir Skandinavijos šalims, kad mums reikia būti labai vieningiems. Pirmiausiai visoms Europos Sąjungos šalims ir visoms NATO šalims“, - žurnalistams teigė Vyriausybės vadovas.

Jis tvirtino su kolega iš Švedijos aptariąs, jog svarbu šalims greitai keistis naujausia informacija, nes „informacijos turėjimas gali pagreitinti planuojamų blogų dalykų užkirtimą“.

Su Švedijos premjeru susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat akcentavo, kad geopolitinė situacija regione reikalauja didelio Baltijos ir Šiaurės šalių susitelkimo, bendrų veiksmų, atkreipiant didesnį dėmesį ir į informacinį, energetinį viso regiono saugumą.

Prezidentūros pranešime pabrėžiama, kad Švedija yra labai svarbi Lietuvos energetinė partnerė. Su šia šalimi statoma elektros jungtis „NordBalt" sujungs Lietuvą su Šiaurės šalimis elektros tinklais ir dar labiau padidins energetinį mūsų valstybės savarankiškumą.