„Iš esmės į jį jau reikia pradėti reaguoti kaip į gripą. Saugotis reikia, skiepytis reikia, bet, žinoma, tai yra tie sprendimai, kuriuos žmonėms reiks priimti daugiau mažiau patiems“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ministrė pirmininkė.

Pasak jos, Vyriausybė yra pateikusi aiškius algoritmus kam ir kada siūloma skiepytis. Vis dėlto I. Šimonytė pabrėžė, jog skiepo laikotarpiai skiriasi priklausomai nuo asmens poreikių.

„Pirmoji skiepų banga buvo labai aiški, nes iš esmės visi turėjo skiepytis pirmą kartą ir paskui pasiskiepyti antrą kartą. Dabar ypatingai po omikron, kuriuo persirgo labai daug žmonių – arba bent jau buvo užsikrėtę labai daug žmonių – tie laikai, kada ir kam ateina laikas skiepytis nauja doze, jie yra labai skirtingi“, – teigė ji.

Iš esmės į jį jau reikia pradėti reaguoti kaip į gripą. Saugotis reikia, skiepytis reikia, bet, žinoma, tai yra tie sprendimai, kuriuos žmonėms reiks priimti daugiau mažiau patiems.

„Labiausiai, žinoma, reikia susirūpinti ir suskubti žmonėms, kurie yra pagyvenę, kurie turi imunitetą slopinančių susirgimų ir kurie turi gretutinių susirgimų“, – nurodė I. Šimonytė.

Pasak premjerės, kada skiepytis geriausia nuspręsti pasitarus su šeimos gydytoju.

Vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu. Šiuo metu 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 162,9 atvejo.

„Labai gerai matome, kad tiek ligoninių užimtumu, tiek mirtingumu, tiek kitais požymiais situacija yra nepalyginama su tuo, kas buvo prieš metus ar net prieš dvejus“, – sakė premjerė.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 70 proc. gyventojų. Iš viso šalyje bent kartą koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 1,2 mln. žmonių.