„Dar vienas istorinis momentas vos per kelias dienas, – įraše „Twitter“ paskyroje pirmadienį sakė ministrė pirmininkė. – Saugumo realybė reikalauja sparčių sprendimų. Lietuva palaikys Švediją kelyje NATO link.“

Taip ji sureagavo į Švedijos premjerės Magdalenos Andersson (Magdalenos Anderson) pareiškimą, kad Stokholmas kartu su Helsinkiu sieks narystės NATO.

Tokį Skandinavijos šalių sprendimą paskatino dėl Rusijos karo Ukrainoje pasikeitusi regiono saugumo situacija.

Šis žingsnis žymi dramatišką atotrūkį nuo abiejų šalių ilgalaikės nesijungimo prie karinių blokų politikos. Suomija karinio neutraliteto laikėsi ilgiau kaip 75 metus, o Švedija – du šimtmečius.

Švedija ir Suomija pareiškė norą veikti išvien dėl narystės NATO ir kartu pateikti prašymus.

Kuriai nors šaliai nusprendus pateikti prašymą dėl narystės NATO, 30 narių Aljansas turi vienbalsiai sutikti siųsti oficialų kvietimą, o paskui prasideda derybos dėl narystės.

Suomijos ir Švedijos atveju galutinis pritarimas gali būti suteiktas dar per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tuomet 30 valstybių narių turės ratifikuoti sprendimą.

Maskva ne kartą perspėjo Suomiją ir Švediją, kad jų užmojai įstoti į NATO sukels pasekmių.