Nė vienas generalinis prokuroras neišbuvo viso kadencijos laiko. Debesys susitelkė ir virš dabartinio prokuratūros vadovo Dariaus Valio. Priežastis, sako ekspertai ir patys buvusieji, per daug interesų ir per didelis politikų noras valdyti teisėsaugą.

Prezidentė vis dar gina

D.Valio kėdė ne juokais kliba: praėjusią savaitę Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Prokuratūros įstatymo pataisas, kurios įtvirtina, kad generalinis prokuroras gali būti atleidžiamas Seimo siūlymu. Anot teisės akto pakeitimo iniciatorių, šiuo metu nėra aiškaus teisinio reguliavimo, kaip turėtų elgtis Seimas, nepritaręs Generalinės prokuratūros metinei ataskaitai.

Tačiau Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad šis sprendimas yra antikonstitucinis ir priimtas "teisiamos Darbo partijos balsais". Todėl ji teigė nepasirašysianti šio įstatymo.

Neįtiko nei kairei, nei dešinei

Tai ne pirmas kartas, kai besikeičiantys įstatymai gali išversti prokurorą iš kėdės.

Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos generalinis prokuroras, dabartinis Seimo narys Artūras Paulauskas, taip pat neišbuvo visos savo kadencijos.

"1990 m., kai kovojome už nepriklausomybę ir veikė dvi prokuratūros, suvokimo, kad jos kovoja su nusikalstamumu, buvo daugiau. Bet kai išėjo rusų kariuomenė, išryškėjo interesai. Atsimenu, kaip Egidijus Bičkauskas Seime mane sveikino ir sakė, kad esu pirmasis nepriklausomas generalinis prokuroras, nes nei kairieji, nei dešinieji manimi nepatenkinti", – prisiminė jis.
A.Paulauskas tvirtino nusprendęs postą palikti pats, prieš pradedant vykdyti prokuratūros reformą 1995 m. sausį.

"Laikiausi nuomonės, kad pradėti tokią reikšmingą reformą gali prokuroras, kuris yra gavęs naujus įgaliojimus, o man iki kadencijos pabaigos buvo likę vos trys mėnesiai", – sakė jis.
Nors pasitraukė savanoriškai, A.Paulauskas kritikos neišvengė.

"Toks mechanizmas ir veikia. Kai nusprendžiama atleisti, sutelkiama visa įmanoma kritika, kad viskas, ką daro prokuratūra, yra blogai. Jei koks nors Skuodo prokuroras nutraukdavo bylą, kaltas būdavo Paulauskas", – kalbėjo jis.

Atleido pasikeitusi valdžia

1995 m., iš generalinio prokuroro pareigų Seimui atleidus A.Paulauską, į generalinio prokuroro postą Vladas Nikitinas buvo pakviestas iš Aukščiausiojo Teismo. Po dvejų metų pasikeitus valdančiajai daugumai, 1997 m. vasario 25 d., Seimas paskelbė nutarimą, kuriuo iš generalinio prokuroro pareigų V.Nikitinas buvo atleistas.

Tiesa, 1998 m. Konstitucinis Teismas pripažino, kad V.Nikitino atleidimą inicijavęs Seimo nutarimas prieštarauja Konstitucijai.

1997–1999 m. V.Nikitinas buvo Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo teisėjas, nuo 2000 iki 2008 m. buvo Vilniaus apygardos teismo teisėjas ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Iki 2011 m. dirbo Vilniaus apygardos teismo teisėju.

"Pasikalbėjęs su tuomečiu premjeru Gediminu Vagnoriumi, V.Nikitinas parašė pareiškimą atsistatydinti iš generalinio prokuroro pareigų ir tikėjosi tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju, bet sugrįžo į Vilniaus apygardos teismą ir nagrinėjo bylas, nuo kurių pradėjo karjerą, todėl jautėsi šiek tiek apgautas", – kolegos patirtį prisiminė buvęs generalinis prokuroras A.Paulauskas.
Daug vėliau, 2006 m., koncerno EBSW veiklą tyrusi Seimo komisija V.Nikitino pavardę minėjo tarp keturių generalinių prokurorų, kurie esą neužkirto kelio bendrovei piktnaudžiauti.

Naujas Seimas, naujas prokuroras

1997 m. generaliniu prokuroru tapo Kazys Pėdnyčia, jis taip pat buvo atleistas besikeičiant įstatymams. 2000 m. Seimas priėmė prezidento Valdo Adamkaus dekretu teiktas Prokuratūros įstatymo pataisas, kuriomis buvo nustatyta nauja generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka: generalinį prokurorą skiria prezidentas Seimo pritarimu (iki tol generalinį prokurorą skirdavo Seimas parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu).

Kaip sakė pats K.Pėdnyčia, 2000 m. pirmasis naujai išrinkto Seimo darbas buvo nušalinti jį nuo pareigų.

Dabar buvęs generalinis prokuroras dirba advokatu savo įsteigtoje advokatų kontoroje ir sako nenorintis prisiminti daugiau kaip dešimties metų senumo istorijos. Kadangi jis buvo atleistas pakeitus Prokuratūros įstatymą, K.Pėdnyčia sako, kad tai unikalus atvejis, kai įstatymas buvo pakeistas specialiai dėl jo.

"Nors asmeniui įstatymai nekuriami, tada reiškėsi politikų interesai. Šiandien kai kurie asmenys nuteisti, kiti pretenduoja užimti įvairius postus. Bet dabar jau žinau, kas ir už kieno pinigus tai darė. Ne veltui bylą teisme laimėjau, buvo pripažinta, kad mano atleidimas buvo neteisėtas", – sakė K.Pėdnyčia.

2003 m. jis kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą ir apskundė žemesnės instancijos teismo sprendimą negrąžinti jo į ankstesnes pareigas, nors Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad iš pareigų jis buvo pašalintas neteisėtai. Nebuvo galimybės grąžinti jo į darbą, todėl teismas nusprendė, kad turi būti priteista piniginė kompensacija.
Deja, dabartinė Seimo kova su D.Valiu, atrodo, panaikins šį unikalumą. K.Pėdnyčia svarstė, kad nei jo atveju, nei dabar sprendžiantis D.Valio pareigų klausimui situacija ir reiškiami politiniai interesai pernelyg nepasikeitė.

"Nepretenduoju į tiesą, bet, kaip suprantu, vyksta kova dėl dviejų institucijų. Tos kovos smaigalyje ir atsidūrė generalinis prokuroras. Tačiau tos institucijos yra pagrindinės, todėl, kad ir kas įvyktų, jos turi žiūrėti viena kryptimi, nes veikia vienoje valstybėje", – sakė jis.

Iškeitė į teisėjo mantiją

2000–2005 m. Generalinei prokuratūrai vadovavęs Antanas Klimavičius iš generalinio prokuroro posto atsistatydino, kai sulaukė pasiūlymo tapti Aukščiausiojo Teismo teisėju. Tačiau ir jis, iki atsistatydino, sulaukė kritikos, nes esą nekvalifikuotai tyrė parlamentarų korupcijos skandalą, kuriame 2004 m. trys Seimo nariai – Vytenis Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas ir Arvydas Vidžiūnas – buvo įtariami paėmę kyšį.

"Ką aš prarandu? Jeigu asmeniškai, ne apie valstybinius reikalus kalbėtume, ką aš prarandu? Nieko. Kad į priėmimus nekvies – aš jų nemėgau, kad nebus vairuotojo ir tarnybinio automobilio – aš turiu savo automobilį ir mėgstu vairuoti. Atlyginimo šiek tiek prarandu, bet ir ten nebus skurdus atlyginimas. Aišku, į Aukščiausiąjį Teismą aš neinu kaip į kurortą, ten darbas irgi atsakingas, nes tai – žmonių likimai. Bet tai yra labai konkretu ir viskas aiškiau", – 2005 m. balandį, kai pareiškė apie planus atsistatydinti, sakė A.Klimavičius.

Jį pakeitęs Algimantas Valantinas taip pat nesulaukė kadencijos pabaigos. 2005–2010 m. prokuratūrai vadovavęs A.Valantinas irgi pasitraukė pats. Jis sakė šį žingsnį žengęs, nes Seimo priėmė nutarimą, kad jis nesugebėjo tinkamai organizuoti savo vadovaujamų institucijų darbo ir netinkamai vykdė savo pareigas tiriant Kauno pedofilijos bylą.

2010 m. balandį Teisėjų taryba balandžio pradžioje vienbalsiai patarė Prezidentei skirti A.Valantiną Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo teisėju, kuriam jis vadovavo 2000–2005 m. 2012 m. Teisėjų taryba pritarė, kad A.Valantinas būtų paaukštintas, t. y. perkeltas į aukštesnę instanciją – Vilniaus apygardos teismą.

Per daug interesų

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Nekrošiaus teigimu, prokurorų kaita visai nestebina. Generalinio prokuroro postas susijęs su politine veikla, Seimo įtaka, nes daugumai jo narių norisi turėti artimą generalinį prokurorą, todėl nuolatinius pokyčius prokuratūroje lemia politinė valia, priklausanti nuo besikeičiančių valdančiųjų.

"Tam tikru požiūriu tai reiškia norą užtikrinti savotišką politinės daugumos ramybę ir rodo sistemos ydingumą. Žinoma, niekas nesako, kad Generalinė prokuratūra turi būti visiškai laisva, nes jos vykdoma nusikalstamumo kontrolė yra politikos dalis. Tačiau prokuratūros sistema yra ydinga, nes nors vaizduojama kaip nepriklausoma, iš tiesų joje veikia skirtingi interesai", – apgailestavo V.Nekrošius.

Teisės ekspertas sakė, kad, siekdamas apsisaugoti nuo tokios nepamatuotos pareigūnų kaitos, jis pirmenybę teiktų Prancūzijos modeliui, kur generalinis prokuroras ir teisingumo ministras yra vienas ir tas pats asmuo, turintis pavaduotoją – valstybės prokurorą. Tad ten generalinis prokuroras keičiasi kartu su vyriausybe.

A.Paulauskas 1990–1995 m.

V.Nikitinas 1995–1997 m.

K.Pėdnyčia 1997–2000 m.

A.Klimavičius 2000–2005 m.

A.Valantinas 2005–2010 m.

D.Valys 2010–2013 m.?

Tradicijos: per visą nepriklausomybės laikotarpį nė vienas iš penkių generalinių prokurorų neišbuvo visos kadencijos. Ši tradicija gali galioti ir dabartiniam prokuratūros vadovui.