„Manau, kad mes turime panašų karą, koks buvo Antrojo pasaulinio karo pradžioje – Vokietijos ir Lenkijos karas. Irgi lengvas judėjimas link miestų, sustojimas prie miestų, kova miesto gatvėse. Mes turime visus tuos pačius vaizdus. Tiesą sakant, situacija yra tokia pati. Mes galvojome, kad kažkas pasikeitė, kad pasaulis tapo geresnis, bet jis, pasirodo, yra toks pats. Mūsų elgesys niekuo nesiskiria nuo 1938 ar 1939 metų Europos visuomenės reakcijų“, – pasakojo V. Rakutis.
Jis paaiškino, kokia turėtų būti Vakarų reakcija.
„Manau, kad žmonės galvoja, jog pavyks palikti tą karą tik Ukrainoje, kad čia viskas pasibaigs vienokiu ar kitokiu būdu. Dėl to nesistengia sustabdyti šios agresijos. Juk galėjo ją sustabdyti jau labai seniai. Karas turi kelias dimensijas, t. y. taip, kaip jis atrodo iš Briuselio, taip, kaip jis atrodo iš Vašingtono, Lietuvos ar to paties Kijevo. Kijevas supranta, kad karas jau prasidėjo, kad reikia vienaip ar kitaip kariauti dabar, o ne laukti, kol bus sunaikinta valstybė vardu Ukraina“, – aiškino karo istorikas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Pasak pašnekovo, šis karas – ne vien Ukrainos, jo mastas daug didesnis.
„Priklauso nuo to, kaip viskas vystysis. Mes nežinome, kaip viskas baigsis, kas laimės – niekas nežino, nei Rusija nežino, nei Ukraina nežino. Mes turime tikėtis geriausio. Po to, kai jis vienaip ar kitaip baigsis, matysis, kas bus toliau. Jei Rusijai pavyks įgyvendinti savo strategiją, jie bus laimėtojai, išaugs V. Putino autoritetas, Rusija darysis vis stipresnė valstybė, ja remsis vis daugiau valstybių, kurioms reikia stipraus draugo. Galima į šį karą žiūrėti dviem prasmėmis: ir kaip į Ukrainos–Rusijos konfliktą, ir kaip į Rusijos NATO puolimą. Jie oficialiai sako, kad kariauja su NATO, o mes užimame tokią silpną poziciją, bijodami branduolinio karo. Žinoma, jis tikrai pavojingas, jis tikrai gali kilti. Šio karo sukėlėjai gali sukelti pasaulinį karą – tą padaryti visiškai paprasta, reikia žengti tik keletą žingsnių“, – sakė V. Rakutis.
Manau, kad žmonės galvoja, jog pavyks palikti tą karą tik Ukrainoje, kad čia viskas pasibaigs vienokiu ar kitokiu būdu.
V. Rakutis paaiškino, kokia yra NATO pozicija.
„Remiamasi riboto karo koncepcija. Ji atsirado Korėjos karo metu, nes iki jo buvo manoma, kad bet koks konfliktas automatiškai pereis į JAV ir Sovietų Sąjungos konfliktą. Bet tuo metu buvo išdirbtos tam tikros taisyklės, kad jeigu viena pusė įsitraukia pilnai, tai kita pilnai neįsitraukia – nesiunčia savo karių, bet siunčia instruktorius, ginkluotę ir t. t. Šio žaidimo taisyklės ir dabar labai akivaizdžiai matosi. Vakarų pasaulis stengiasi jų neperžengti, kad šis karas nepereitų į tą nekontroliuojamą būseną, kuri natūraliai gali privesti prie pasaulio pabaigos“, – kalbėjo Seimo narys.
„Problema ta, kad šios koncepcijos laikymasis visada ir visur veda į niekur – į Rusijos stiprėjimą. Jei ji laimės karą, atsistatys prekybiniai ryšiai, kas bus toliau? Dabar yra labai sunki sprendimų erdvė, kurioje norisi ir neperžengti šių, bet ir sustabdyti Rusijos ekspansiją, kad jai nekiltų noras toliau kariauti“, – pridūrė jis.
Pasak V. Rakučio, Rusijos strategija – ne žaibiškas karas, o taisyklinga apgultis, kada nebesitikima greitai kažko užimti.
„Dabar klausimas, kuri visuomenė yra stipresnė. Mes prieiname prie esminių klausimų: kuri visuomenė labiau pripratusi prie karo? V. Putino reitingų augimas rodo, kad šita visuomenė buvo ruošta karui – labai ilgai ir rimtai. O kitoms valstybėms reikia pergalvoti, kaip jie yra paruošę savo visuomenę gynybai, dėl ko žmonės gins tėvynę ir t. t. Reikia traukti iš rūsių patriotizmą, tautines idėjas ir visokius kitokius dalykus, nes kitu atveji ši putiniška Rusija toliau judės į priekį“, – aiškino karo istorikas.
