Pasak Lauros Matjošaitytės, tai kelia vieną didžiausių grėsmių užtikrinant rinkimų saugumą.

„Komisijos nariai, kurių per visą Lietuvą yra 14 tūkst., naudoja asmeninius kompiuterius rinkimų rezultatams suvesti“, – trečiadienį per Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį teigė VRK vadovė.

Anot jos, nupirkti 5 tūkst. kompiuterių apylinkių rinkimų komisijoms VRK negali, nes tai būtų ir didelės išlaidos, ir kiltų klausimas dėl jų saugojimo. Svarstyta galimybė juos išsinuomoti rinkimų laikotarpiui, tačiau pateikto pasiūlymo kaina taip pat buvo labai didelė.

Dabar VRK prašo savivaldybių aprūpinti rinkimų komisijas kompiuteriais, tačiau ne visos sugeba tai padaryti. Dėl to tenka naudoti asmeninius komisijų narių kompiuterius. Jų saugumas nėra tikrinamas.

Komisijos nariai, kurių per visą Lietuvą yra 14 tūkst., naudoja asmeninius kompiuterius rinkimų rezultatams suvesti.

„Tai rizika, kuri turėtų būti minimalizuota“, – sakė L. Matjošaitytė.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras gegužės pabaigoje pranešė, kad šiemet per savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento rinkimus kibernetinių atakų prieš VRK sistemas neregistruota, tačiau užblokuoti šimtai IP adresų, siekiant užkirsti kelią galimoms kibernetinėms atakoms.

VRK pirmininkė per komiteto posėdį taip pat atkreipė dėmesį, kad norint didesnio rinkimų skaidrumo reikia priimti jau parengtus partijų ir politinių kampanijų finansavimo pakeitimus.

„VRK būtų labai svarbu gauti informaciją realiu laiku apie paskleistą politinę reklamą, kad būtų deklaruojama, pavyzdžiui, per dešimt dienų nuo paskleistos informacijos. Dabar mes žinome, kad galima deklaruoti ir pateikti visus dokumentus po rinkimų per 85 dienas. Tai yra didžiulis laikotarpis, kada yra pilkoji zona, kurią reikėtų sutvarkyti“, – sakė L. Matjošaitytė.

Anot jos, jeigu VRK iškart matytų situaciją, kad kokiu nors procentu viršijamas rinkimų kampanijai numatytas išlaidų limitas, ji galėtų priimti sprendimą, jog tas kampanijos dalyvis nebegali prisiimti daugiau finansinių įsipareigojimų.

VRK pirmininkė tvirtino, kad dabar pasitaiko situacijų, kai visuomenės informavimo priemonės deklaruoja, jog paskleista reklamos už 500 tūkst. eurų, o kampanijos dalyvis deklaruoja 800 eurų.

„Susidaro paradoksali situacija, kada mes nežinome, kaip yra iš tiesų, prievolės deklaruoti visko nėra, negalime pareikalauti, nes įstatymas suteikia tokius terminus“, – sakė L. Matjošaitytė.

„Per viešumą turėtume didesnį skaidrumą“, – pabrėžė ji.

VRK vadovė priminė, kad atitinkami įstatymų pakeitimai yra parengti, bet kol kas nepriimti.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Darius Jauniškis savo ruožtu Seime žurnalistams teigė, kad žvalgybos aptinkamų grėsmių arba pilkųjų zonų jis negali atskleisti viešai, ši informacija įslaptinta.

Pareigūnas teigė, kad per šiemetinius rinkimus VSD nefiksavo „kokių nors didelių bandymų ar drastiškų intervencijų į rinkimų procesą“.

„Mano galva, viskas yra teisingame kelyje. (...) Mano išvados – labai glaudžiai bendradarbiavome su VRK, buvo sudaryta darbo grupė, nuolat keitėmės informacija. Sakyčiau, kad jau yra daug išmoktų pamokų“, – teigė jis.

„Saugumo situacija, mūsų galva, yra gana gera“, – tvirtino VSD vadovas.

Kovą Lietuvoje vyko tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai, gegužę – prezidento ir Europos Parlamento.