„Kai mes kalbame apie terorizmą ir apie politiką ir politikų vertinimus arba nedemokratinių šalių atstovus arba veikėjus – du skirtingi dalykai“, – „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.

„Visais atvejais, kad ir kokia krizė ištiktų, pirmasis žingsnis yra dialogas, kalbėjimas ir bandymas suprasti, suvokti, kaip krizę reikia spręsti be didelių nuostolių ir kraujo praliejimo“, – akcentavo parlamentaras.

Todėl S. Skvernelis nesutiko su valdančiųjų politikų ir dalies ekspertų nuomone, kad Vokietijos kanclerė, kelis kartus paskambinusi A. Lukašenkai, padarė klaidą. Jo teigimu, kritika kanclerės pareigas baigiančiai Vokietijos politikei yra ne tik nepagrįsta, bet ir žalinga Lietuvai.

Tai, kas pas mus dabar Lietuvoje vyksta, yra galbūt ne visai subrendusių politikų emocijos, kaltinant pačią Vokietijos kanclerę, kuri, kaip ES politikos sunkiasvorė, padarė labai daug.

„Tai, kas pas mus dabar Lietuvoje vyksta, yra galbūt ne visai subrendusių politikų emocijos, kaltinant pačią Vokietijos kanclerę, kuri, kaip ES politikos sunkiasvorė, padarė labai daug. Kartu ir Lietuvai. Tad gal pareikškime pretenziją ir paprašykime, kad Vokietijos priešakiniai daliniai, kurie gina mūsų valstybę, taip pat grįžtų į Vokietiją“, – sakė S. Skvernelis, vardindamas priežastis, kodėl A. Merkel sprendimas įsitraukti į krizės sprendimą savais būdais yra suprantamas.

Politikas akcentavo, kad ir jo supratimu, kalbėtis su A. Lukašenka nereiškia jį pripažinti teisėtu Baltarusijos prezidentu.

„Diskusijos apie tai nėra jokios. Tačiau supraskime, kad ir techninės derybos, kurios prasidėjo, be to politiko įsikišimo neįmanomos. Toje šalyje turbūt ir valytoja sprendimų nepriima be Lukašenkos valios. Reikia matyti de facto aplinkybes – neperžengti tų ribų, bendros ES pozicijos, nepripažinti nelegitimios valdžios Baltarusijoje“, – teigė S. Skvernelis.

Išsiskyrė nuomonės dėl A. Merkel skambučio A. Lukašenkai

Antradienį G. Nausėda BBC radijui duotame interviu teigė pritariąs Vokietijos kanclerės A. Merkel pokalbiams su autokratiniu Baltarusijos vadovu. G. Nausėdos manymu, tai, kad Vakarų valstybės migracijos krizę bando spręsti komunikuodamos su Vakarų nepripažintu prezidentu, A. Lukašenkos nepaverčia teisėtu Baltarusijos lyderiu.

„Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – šią savaitę Prezidentūros komunikacijos grupės išplatintame pranešime teigė G. Nausėda.

Tuo tarpu G. Landsbergis laikosi kiek kitokios pozicijos. Jo teigimu, A. Merkel komunikavimas su autokratiniu Baltarusijos lyderiu yra pavojingas ne tik dėl to, kad nebuvo pakankamai suderintas su ES partneriais, bet ir dėl to, kad tai sukuria galimybes A. Lukašenkai atsiradusius kontaktus su Vakarais išnaudoti propagandiniams tikslams.

Ministras mano, kad ir be tiesioginių pokalbių su Baltarusijos režimo lyderiu galima imtis daug žingsnių, siekiant išspręsti įtampą keliančią situaciją pasienyje su Baltarusija. Vienas iš jų, jo teigimu, yra griežtesnės sankcijos Baltarusijos režimui.

ELTA primena, kad A. Lukašenka ir Vokietijos kanclerė A. Merkel šią savaitę du kartus kalbėjosi telefonu. Pirmasis Baltarusijos režimo lyderio ir Vokietijos kanclerės pokalbis įvyko pirmadienį.

Tai buvo pirmas A. Lukašenkos kontaktas su Vakarų šalies vyriausybe po to, kai jis pasiskelbė laimėjęs 2020 metų rugpjūtį vykusius rinkimus.