Taip LRT RADIJUI sako komunikacijos ekspertas Artūras Jonkus. LRT RADIJO žurnalistės ir Vilniaus universiteto magistrantės Rūtos Kupetytės atliktas eksperimentas parodė – iš 126 paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ turinčių Seimo narių į jiems asmeniškai parašytą žinutę atsakė vos 20, o kai kurie tai padaryti užtruko beveik mėnesį.

Politikai neišnaudoja socialinių tinklų

LRT RADIJO žurnalistė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) Politikos ir medijų magistrantė R. Kupetytė, atlikdama mokslinį eksperimentą, Seimo nariams, turintiems „Facebook“ profilį, iš netikros, eksperimentui sukurtos, Jungtinėje Karalystėje gyvenančios moters vardu Monika paskyros išsiuntė tokią žinutę:

Manau, kad Seimo nariai neišnaudoja šios platformos savo tikslais. Kyla klausimas, kodėl neišnaudojama tai, kas vis tiek naudojama kasdien, kodėl nereaguojama į žmonių klausimus.

„Laba diena, Jums rašo Monika Papartytė. Jau 10 metų gyvenu Anglijoje, turiu Lietuvos pilietybę, čia auginu vaikus. Nuolat domiuosi Lietuvos politiniu gyvenimu, tačiau vis neramina kalbos apie „Brexit“, ar galėsiu savo vaikus auginti pilnavertėmis sąlygomis. Galėčiau priimti Jungtinės Karalystės pilietybę, tačiau labai nesinori to daryti. Rašau visiems Seimo nariams iš eilės, kad bent jau žinočiau, kiek ryžto yra pas dabartinius Seimo narius. Jei dvigubos pilietybės įstatymas šiaip ne taip pasiektų Seimą, ar konkrečiai Jūs balsuotumėt už jį? Ačiū už atsakymą.“

Anot R. Kupetytės, į užduotą klausimą atsakė vos 20 Seimo narių (Adomėnas Mantas, Armonaitė Aušrinė, Budbergytė Rasa, Burokienė Guoda, Gelūnas Arūnas, Gentvilas Eugenijus, Gentvilas Simonas, Kepenis Dainius, Kernagis Vytautas, Langaitis Tadas, Majauskas Mykolas, Maldeikienė Aušra,  Masiulis Kęstutis, Papirtienė Aušra, Simulik Valerijus, Skaistė Gintarė, Staniuvienė Levutė, Steponavičius Gintaras, Šakalienė Dovilė, Vasiliauskas Gediminas) iš 140 (mandato tuo metu buvo atsisakiusi G. Kildišienė). Kaip sako ji, ne visi Seimo nariai turi savo paskyrą „Facebooke“.

„Paskyros neturi 14 žmonių. Taip pat reikia paminėti, kad kai kurie asmenys turi po du profilius – savo asmeninį ir politiko, Seimo nario – arba netgi tris profilius, iš kurių aktyviai naudojamas tik vienas. Dalis Seimo narių apie savo profilius pamiršo, pasibaigus rinkimams. Be to, labai skiriasi ir Seimo narių sekėjų skaičius. Vieni turi beveik 60 tūkst. sekėjų, o kiti neturi nė šimto“, – sako R. Kupetytė.

Anot komunikacijos eksperto, VU TSPMI ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojo A. Jonkaus, 20 atsakiusių yra mažai – tai rodo, kad socialiniais tinklais naudojamasi ne tam, kad būtų bendraujama su rinkėjais. „Manau, kad Seimo nariai neišnaudoja šios platformos savo tikslais. Kyla klausimas, kodėl neišnaudojama tai, kas vis tiek naudojama kasdien, kodėl nereaguojama į žmonių klausimus“, – svarsto pašnekovas.

A. Jonkus sako, kad priežastys gali būti kelios: „Gali būti, kad politikai, kurie turi labai didelę auditoriją, pavyzdžiui, kaip Gabrielius Landsbergis, gauna daug laiškų ir nespėja į juos atsakyti. Tačiau galvoju ir apie tai, kad dalis Seimo narių greičiausiai patys netvarko savo „Facebook“ profilio. Tai kita bėda – ne jie patys sprendžia, į ką atsakyti, į ką ne.“

Žinučių kiekis – sunkiai nusakomas

61 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ turintis G. Landsbergis, tačiau į eksperimento metu siųstą žinutę neatsakęs, tvirtina, kad į kai kurias žinutes neatsakoma dėl techninių problemų. „Žmonių, kurie nėra sekėjai ir nėra draugų sąraše, žinutės patenka į alternatyvią skiltį. Kad ji būtų patikrinta, reikia papildomo priminimo, tai darau rečiau. Kitas dalykas yra tas, kad žinučių kiekis sunkiai nusakomas“, – aiškina Seimo narys.

Pasak G. Landsbergio, į rečiau skaitomų žinučių skiltį per dieną patenka maždaug 30–40 žinučių: „Jei mėnesį jų netikrinu, skaičius tampa nemenkas. Stengiuosi atsakyti į visas žinutes, kurios patenka į pagrindinę dėžutę, o ir tai nemažas darbas. Reikia pasakyti, kad savo paskyrą ir „Facebooko“ turinį valdau pats. Tai užima laiko.“

G. Landsbergis teigia, kad daugelis žmonių komentuoja jo įrašus „Facebooke“, ten pat užduodami ir klausimai. Seimo narys tikina besistengiantis į juos atsakyti ir sudaryti aiškią nuomonę apie savo poziciją.

Socialiniai tinklai naudingi ir politikui, ir jo rinkėjams

Seimo narė, kuri į žinutę atsakė greičiausiai, vos per kelias minutes, Aušrinė Armonaitė, paklausta, ar greitai atsako į gautas žinutes „Facebooke“, tvirtina, kad šis socialinis tinklas nuo pat jo atsiradimo yra neatskiriama jos gyvenimo dalis. „Man šiek tiek lengviau komunikuoti su rinkėjais, nes socialinį tinklą naudoju ir kasdienėje komunikacijoje. Privačių žinučių rašymas man tolygus SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymui“, – aiškina politikė.

Anot A. Armonaitės, socialinis tinklas yra ne tik darbo įrankis, bet ir priemonė komunikuoti su rinkėjais ir komanda: „Turiu du profilius. Asmeninį administruoju tik aš, o politiko profilį – kartu su savo komanda. Stengiuosi į visas žinutes atsakyti pati. Dažnai žinutės, kuriose pareikšti pastebėjimai ar pastabos, nereikalauja papildomų veiksmų, galima už jas padėkoti.“

Sveiki. Aš balsuočiau, bet bijau, kad tam nebus politinės valios. Jūs žiūrėkite kaip Jums geriausia. Gal tai skamba nepatriotiškai, bet Jūsų problemos yra tik JŪSŲ... gaila, bet tai tiesa.

Kita dalis žinučių, kaip tvirtina Seimo narė, yra dėmesio atkreipimas, kuris labai naudingas. „Man tai galimybė iš pirmų lūpų sužinoti, ką galvoja žmonės. Kita vertus, tai ir galimybė žmonėms išsakyti politikui, ką jie mąsto“, – sako A. Armonaitė.

Anot A. Jonkaus, nėra abejonių, kad politikai puikiai žino, kas yra socialiniai tinklai ir kaip jais naudotis, tačiau kai kurie iš jų susiduria su itin dideliu informacijos kiekiu. Kaip teigia specialistas, tokiu atveju atsiranda techninių kliūčių, dėl kurių politikai negali operatyviai sureaguoti į gautas žinutes.

„Tai tokie techniniai dalykai, apie kurių sprendimo būdus reikia pagalvoti, nes politikas negali užsiimti vien tik sėdėjimu „Facebooke“. Labai gerai, kai asmeninį profilį valdo pats politikas. Administruojant savo, kaip politiko, profilį, jau galima ieškoti pagalbos, padėjėjų, kurie galbūt galėtų atsakyti į laiškus“, – sako A. Jonkus.

Jo teigimu, tokia praktika dažnai taikoma užsienyje. Pavyzdžiui, užsienio politikai, besinaudojantys socialiniu tinklu „Twitter“, dažnai naudoja kokį nors sutartinį ženklą, kuris kitiems vartotojams leidžia suprasti, ar žinutę parašė pats politikas, ar kuris nors iš jo patarėjų.

Kai kurie Seimo nariai atsakyti truko kelias savaites

A. Jonkaus pastebėjimu, tarp politinių partijų aktyviausiai socialiniais tinklais naudojasi Liberalų sąjūdžio ir partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nariai.

R. Kupetytės teigimu, eksperimentas parodė, kad aktyviausiai sureagavo būtent liberalai, pasyviausiai – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga: „Šios partijos nariai praktiškai neturi socialinių tinklų profilių.“

Pasak žurnalistės, Seimo narė Dovilė Šakalienė bene geriausiai sureagavo į žinutę – iš karto atsiuntė automatinį atsakymą, informuojantį, kad dėl didelio krūvio išsamiai atsakyti ji negalinti, tačiau dėl svarbių klausimų galima kreiptis telefonu. Telefono numeris žinutėje taip pat buvo nurodytas.

„Iš tikrųjų iš 126 politikų, kuriems buvo išsiųsta žinutė, buvo vienintelis toks atsakymas, kuris iš esmės iš karto išsprendžia problemą. Tarsi galėtų daugelis Seimo narių tai daryti. Kita vertus, iš 20 atsakiusių žmonių kai kurie atsakė po dviejų ar net keturių savaičių, [...] bet vis dėlto atsakė“, – atkreipia dėmesį R. Kupetytė.

A. Jonkus antrina – jeigu gaunamų laiškų ir žinučių skaičius itin didelis, derėtų pasinaudoti tomis pačiomis technologijomis ir siųsti automatinį atsakymą. Komunikacijos ekspertas teigia, kad socialiniais tinklais besinaudojantys žmonės neretai tikisi greito, interaktyvaus bendravimo.

„Ta platforma suponuoja, kad atsakymo laukiama greičiau nei po mėnesio. Jei gaunate didelį kiekį informacijos, galite turėti techninių sprendimų, deleguoti savo patarėjams užsiimti vienu ar kitu klausimu, nes klausimų tikrai gali būti įdomių“, – sako A. Jonkus.

Jis priduria – svarbu ne tik atsakymo greitis: „Svarbus ir pats atsakymas, kas atsakoma. Eksperimente buvo tokių įdomių dalykų, kaip patarimas užsiimti savo problemomis patiems. Tai pasakė vienas iš Seimo narių.“

Pasak R. Kupetytės, kai kurie politikai į žinutę atsakė lakoniškai, pvz., „Taip“ arba „Taip, balsuosiu“. Dalis priminė, kad jau pasirašė po dvigubos pilietybės įstatymo inicijavimu. Tačiau buvo ir tokių atsakymų kaip: „Sveiki. Aš balsuočiau, bet bijau, kad tam nebus politinės valios. Jūs žiūrėkite kaip Jums geriausia. Gal tai skamba nepatriotiškai, bet Jūsų problemos yra tik JŪSŲ... gaila, bet tai tiesa.“

Kaip teigia komunikacijos specialistas, politikai turėtų rodyti daugiau tikėjimo politine valia ir noro padaryti gerus darbus, o tai turi atsispindėti ir jų komunikacijoje.