Socialdemokratų valdoma Birštono savivaldybės taryba įtartinomis aplinkybėmis už mažą kainą išnuomavo pastatą bendrovei, kuri į dalį jo patalpų įsileido Socialdemokratų partijos lyderio premjero Algirdo Butkevičiaus dukters Indrės Vaitasės verslą.

Pyragaičiai ir alkoholis

Praėjusiųjų metų liepos paskutiniomis dienomis Vilniuje, viename iš Sviliškių gatvėje esančių namų buvo užregistruota bendrovė "Banginuko vaišės". Registrų centro duomenimis, nuo pat pradžių iki dabar bendrovės direktorė ir vienintelė akcininkė – premjero dukra I.Vaitasė. Tačiau bendrovė veiklą pradeda ne sostinėje, bet Birštone. Giminingo pavadinimo poilsio namuose "Birštono banginukas" (Birštono herbe pavaizduotas vandens fontaną leidžiantis banginukas – aut. past.) vilniškė bendrovė tepraėjus pusei mėnesio nuo jos įsteigimo atidarė kepyklėlę-užkandinę "Banginuko vaišės".

Kepyklėlės-užkandinės atidarymo proga kalbėjo ne jos savininkė ir direktorė, bet atstove prisistačiusi vilnietė Milda Birbalienė. Jos teigimu, lankytojai čia galės ne tik užkąsti, bet ir išsinešti gardžių bandelių, fantastiškų sumuštinių ir picos, skanios ir šiltos sriubos, gardaus torto gabalėlį, sveikatai nekenksmingų gardumynų. Laikui bėgant paaiškėjo, kad tokio asortimento mažoka – Birštono savivaldybės taryba bendrovei leido prekiauti ir alkoholiu.

Kaip M.Birbalienė prisipažino dienraščio žurnalistui, ją su premjero dukra sieja draugiški santykiai. Kol I.Vaitasė yra vaiko priežiūros atostogose, ją ji laikinai pavaduoja. Tačiau ne vien draugystės gijos sieja abi moteris – jos perpus dalijasi Vilniuje įsteigtos, juridines bei verslo konsultacijas teikiančios bendrovės "Justificus" akcijomis. Registrų centro duomenimis, šios bendrovės direktorė yra I.Vaitasė.

Patiko merė

Dienraščiui pabandžius pasmalsauti, kaip "Banginuko vaišėms" pavyko nutūpti kurortiniame Birštone, abiejų bendrovių viešai skelbiamu direktorės telefonu atsiliepė ne I.Vaitasė, bet M.Birbalienė.

"Mes su kolege Indre nesustodamos dirbame savaitėmis – kol turime minčių ir idėjų vystyti veiklą. Vienoje konferencijoje pamatėme gerbiamą Birštono merė Nijolę. Mus taip sužavėjo pristatymas, kad atvykome į miestą. Pamatėme, kad tai labai šaunus miestelis. Vaikštant pastebėjome, kad trūksta vietos, kur žmogus, vaikščiodamas Nemuno pakrante, gali stabtelėti, kavos išgerti, bandelių užkrimsti. Taip ir kilo idėja. Patalpų ieškojome gal metus, bent jau pusmetį tai tikrai", – M.Birbalienė neslėpė, kad magnetas, pritraukęs ją ir I.Vaitasę į Birštoną buvo būtent šio kurorto merė, Lietuvos socialdemokratų partijos Birštono skyriaus pirmininkė Nijolė Dirginčienė.

Paklausus, ar kartais merė nebuvo ir tas asmuo, kuris padėjo susirasti patalpas kepyklėlei-užkandinei, M.Birbalienė kalbėjo trumpai: "Negaliu komentuoti. Aiškinti, kas, ką, kur yra nesąmonė. Mes visi čia vienas kitam padedame. Daugiau nekomentuoju."

I.Vaitasės maitinimo paslaugų verslas įsikūrė mieste, kur vadovauja socialdemokratai. Jų partijos lyderis – I.Vaitasės tėvas A.Butkevičius – mėgsta svečiuotis Birštone. Pavyzdžiui, 2013 m. birželį jis lankėsi miesto šventėje, 2015-aisiais – atidarant "Eglės" sanatoriją, kuriai anksčiau priklausė ir poliklinikos pastatas, šių metų sausį – Birštono gimnazijoje ir dalyvavo daugiafunkcio sporto centro statybos pradžią simbolizuojančios kapsulės įkasimo ceremonijoje.

Klausimai suerzino

Buvusios poliklinikos pastatas, kuriame įkurta kepyklėlė-užkandinė, nuosavybės teisėmis priklauso Birštono savivaldybei. Pastarosios taryba, paskelbusi nuomos konkursą, pastatą 50 metų išnuomojo Vilniuje 2011 m. spalį įsteigtai bendrovei "Freiluva". Jos direktorius ir vienintelis akcininkas – sostinės pašonėje veikiančio Antavilių pensionato ilgametis vadovas Bronislovas Freimantas. Ši bendrovė ir valdo pastate įkurtų 20 kambarių poilsio namus "Birštono banginukas".

M.Birbalienės paklausus, su kuo ir kokia patalpų nuomos ar subnuomos sutartis pasirašyta, verslininkė vėl buvo nekalbi: "O kodėl tokie klausimai? Ne apie veiklą, o kiti dalykai domina."

Pasmalsavus, ar kartais ne sutapimas, kad pastatas 50 metų išnuomotas vilniškei bendrovei, kurios savininką galima laikyti prijaučiantį socialdemokratams, pašnekovė prisipažino mažai ką žinanti apie verslo partnerį: "Aš net nežinau, kas ir kam priklauso. Keisti klausimai, geriau pateikite juos raštu. Su kolege pasižiūrėsime, kas čia tie mūsų nuomotojai. Mes suprakaitavusios dirbame, bet kartais rankos nusvyra išgirdus tokius klausimus."

M.Birbalienė slapukavo paklausus, kodėl "Banginuko vaišių" vienintelė akcininkė tėra I.Vaitasė, nors anksčiau įkurtos bendrovės akcijomis dalijasi perpus: "Tai yra konfidencialūs dalykai. Yra daug niuansų. Tai nesusiję su mūsų veikla. Tai yra mano šeimos klausimai – noriu, nenoriu... Gal nenorėsiu tęsti maitinimo veiklos? Tai niekam neturėtų būti įdomu."

Atsitvėrė tylos siena

Į šią I.Vaitasės verslo Birštone istoriją glaudžiai įsipina "Freiluva", kurios iš savivaldybės nuomojamose patalpose ir veikia "Banginuko vaišių" kepyklėlė-užkandinė.

Dienraščiui pakalbinus Birštono merę N.Dirginčienę ir paprašius plačiau pakomentuoti aplinkybes, kokiomis buvusios poliklinikos pastatas buvo išnuomotas sostinėje įsikūrusiai bendrovei, socialdemokratų atstovė sakė ne tik laiko neturinti, bet ir gerai neatsimenanti, kas vyko prieš keletą metų.

"Ko gero, nelabai daug bendrovių dalyvavo pastato nuomos konkurse. Yra protokolai, yra viskas. Buvo laikomasi visų procedūrų: taryba priėmė sprendimą, viskas užprotokoluota. Jūs turite paklausti raštu – arba atsakysime, arba ne. Įdomu, kodėl taip spauda domisi? Yra administracija, darbuotojai – jie ir turi pateikti. Ne meras atsakinėja", – Birštono merė, šiaip jau nevengianti bendrauti su spauda apie kurorto privalumus ir įžymybes, atsitvėrė tylos siena.

Atrodo, burnas užsisiuvo ir Birštono savivaldybės administracija. Dar praėjusios savaitės ketvirtadienį dienraštis e.paštu nusiuntė klausimus administracijos direktoriui socialdemokratui Valentinui Vincui Revuckui. Prabėjo trys darbo dienos – nei teigiamo, nei neigiamo atsakymo redakcija nesulaukė. Nors Visuomenės informavimo įstatymas įsakmiai reikalauja informaciją, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ar skleidėjams, žurnalistams pateikti ne vėliau kaip per vieną darbo dieną.

Birštono savivaldybės vadovai nepanoro atsakyti į pateiktus klausimus – kada ir kur buvo paskelbtas konkursas pastato nuomai, kokios buvo nuomos sąlygos, kokios bendrovės buvo pateikusios sąlygas, kokia nuomos sutarties su "Freiluva" esmė.

Griežti reikalavimai

Pastato nuomos istorijoje – daug keistų vingių.

2011 m. gegužės viduryje Birštono savivaldybės taryba patvirtino poliklinikos pastato specialiosios nuomos sąlygas ir reikalavimus viešojo konkurso dalyviams. Bendras pastato, stovinčio per 70 arų teritorijoje plotas – 355 kv. metrai. "Greta apgyvendinimo paslaugų pasiūlyti verslo idėją, atitinkančią bendruosius Birštono kurorto tikslus (…). Nuomos objekto naudojimo paskirtis – apgyvendinimo paslaugos: viešbučio, svečių namų, poilsio namų veikla", – specialiose nuomos sąlygose akcentavo Birštono savivaldybės taryba.

Taryba akcentavo – būsimasis investuotojas pastatui renovuoti ir įrengti turi skirti 0,8–3 mln. litų. Tvirtinta, kad pradinė nuomos kaina turėtų būti ne mažesnė kaip 1 litas už 1 kv. metrą.

Konkurso nuostatai griežtai reikalavo, kad nuomininkas turėtų bent 0,8 mln. litų ar ekvivalentišką sumą kita valiuta nuosavų lėšų arba galimybę skolintis. Šios lėšos turėtų užtikrinti statinio rekonstrukcijos ir vidaus įrengimo darbų kaštus, o nuomininko vidutinė metinė apyvarta per pastaruosius vienus metus arba nuo jo veiklos pradžios ne mažesnė statinio rekonstrukcijos vertės.

Iš pirmo žvilgsnio reikalavimai nuomos konkurso dalyviams lyg ir nesiskirtų nuo kitų panašių konkursų, jei ne vienas bet – konkurso sąlygose nebuvo įrašyta, kiek metų konkurso nugalėtojui bus leista pastatą nuomotis. O juk tai vienas iš pagrindinių konkurso akcentų – koks verslininkas ryšis investuoti į pastatą nežinodamas, kiek laiko galės jį nuomotis.

Vežimas prieš arklį

Taigi šiandien Birštono savivaldybės administracija pastatą, kuriame įsikūrė poilsio namai "Birštono banginukas" ir premjero dukters I.Vaitasės verslas, 50 metų išnuomojo vilnietei bendrovei "Freiluva", kuri kas mėnesį už 1 kv. metrą moka tik 1,1 lito arba vos trečdalį euro. Savivaldybės merė dienraščiui sakė, kad patalpų nuomos konkursas yra skaidrus. Tačiau faktai verčia tuo abejoti.

Kaip minėta, konkursas buvo paskelbtas 2011 m. gegužės pradžioje. "Freiluva" buvo įsteigta 2011 m. spalio 10 d., jos įstatinis kapitalas minimalus – 10 tūkst. litų. Bendrovė, Registrų centro duomenimis, jokios veiklos iki metų pabaigos nevykdė. Registrų centras neturi duomenų, kad ir sekančiais, 2012 arba 2013 m. bendrovė būtų vykdžiusi kokią nors veiklą. Taigi bendrovė negalėjo atitikti paskelbto nuomos konkurso sąlygų.

Nepaisant to, 2011 m. (redakcijai data nežinoma – aut. past.) Birštono savivaldybės administracijoje gimsta pastato nuomos sutarties su "Freiluva" projektas, kuriame aptariamos nuomotojo ir nuomininko teisės, ir pareigos. Nuomininkui pasiūlius projektą šiek tiek patobulinti ir savivaldybei sutikus tai padaryti, 2012 m. sausio 30 d. nuomos sutartis buvo pasirašyta. Tuo metu "Freiluva" net nebuvo PVM mokėtoja – tokia ji tapo tik metų pabaigoje.

Taigi sprendžiant iš šių faktų, "Freiluva" negalėjo turėti finansiškai motyvuotų sąlygų laimėti nuomos konkursą. Tokią išvadą daryti verčia ir Birštono savivaldybės parengta pastato nuomos sutartis su "Freiluva", praėjus vos keliems mėnesiams nuo bendrovės įkūrimo.

Prarado atmintį

"Tai buvo didelis konkursas", – paklaustas apie nuomos konkursą dienraščiui sakė "Freiluvos" savininkas B.Freimantas. Tačiau paklausus, kokios bendrovės dalyvavo tame konkurse, kalbėjo ką kitą: "Neprisimenu. Nebuvo nė vieno konkurento. Mes tik vieni pasiūlymą pateikėme."

Pašnekovo teigimu, konkurso sąlygas jis susirado "viename iš laikraščių, kurie spausdina skelbimus". Štai tada jam ir kilo mintis dalyvauti konkurse, tuo tikslu įsteigė bendrovę. Paklausus, kaip gi laimėjo konkursą, jei vienas iš pagrindinių reikalavimų – turėti ne mažiau 0,8 mln. litų nuosavų lėšų arba banko garantijas tokiai sumai, sakė neprisimenantis: "Nežinau, kaip ten buvo. Buvo anksčiau paskola paimta, ir savais, visokiais pinigais... Bet konkursą laimėjau."

B.Freimantas teigė taip pat neprisimenantis, kokia statybos bendrovė vykdė statybos ir renovacijos darbus, kas buvo darbų vykdytojai ir prižiūrėtojai: "Neprisimenu. Samdėme žmones ir jie vykdė. Iš Alytaus, iš Lazdijų, iš visur žmonės... Nežinau."

Pagaliau B.Freimantas prasitarė, kokios priežastys lėmė jo nežinojimą: "Tai kad aš ten nevažinėdavau, nedalyvaudavau." Tad kas galėtų būti tikrasis "Birštono banginuko" savininkas, pašnekovas taip ir neišdavė.

Jis neigė ir jo galimas simpatijas socialdemokratams bei pažintį su premjeru A.Butkevičiumi. "Paprašė mergaitės, aš sutikau – sakau, paruoškite sutartį. Neprisimenu, kaip jos atsirado. Aš nepažįstu tų mergaičių", – B.Freimanto teigimu, premjero dukros verslas į jo nuomojamas valdas atėjo "iš kiemo", o jis sutiko turėti verslo ryšių su nepažįstamomis damomis.

"Premjero dukra yra suaugęs žmogus, įgyvendinantis savo verslo idėjas, bet neprašantis premjero pagalbos. Kokiomis sąlygomis ji nuomojasi patalpas verslui, turėtumėte klausti jos pačios, nes Ministras Pirmininkas tokia informacija nedisponuoja. Duktė, nors ir yra bendrovės akcininkė, tačiau verslo idėją vysto kartu su drauge dviese. Turimas akcijas ji yra deklaravusi pagal galiojančius įstatymus", – taip į dienraščio užduotus klausimus atsakė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Skandalas dėl "Ministerium"

15min.lt rugsėjį paskelbė publikaciją apie ryšių su visuomene bendrovę "Ministerium", kurios 50 proc. akcijų turėjo Algirdo  Butkevičiaus dukters vyras Evaldas Vaitasius. Premjeras to nebuvo nurodęs savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, vėliau ją papildė įrašu apie žento bendrovę.

Kaip teigiama portale 15min.lt, šią įmonę lydėjo sėkmė valstybiniuose konkursuose. Prieš E.Vaitasių viešųjų ryšių įmonę "Ministerium" valdė premjerui nemokamai patarinėjančios Dalios Kutraitės-Giedraitienės sūnus Simonas Giedraitis, o pati patarėja metus buvo "Ministerium" valdybos pirmininkė. Tačiau nei premjeras, nei D.Kutraitė-Giedraitienė ryšių su šia įmone ar jos akcininkais nebuvo deklaravę.

Pasirodžius publikacijai Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime A.Butkevičius pareiškė ją vertinąs kaip "purvinos rinkimų kampanijos" dalį ir sakė neatmetąs galimybės kreiptis į teismą dėl jo, kaip Vyriausybės vadovo, reputacijos menkinimo viešojoje erdvėje.

D.Kutraitė-Giedraitienė įteikė premjerui prašymą dėl pasitraukimo iš šių pareigų. Vėliau E.Vaitasius pardavė "Ministerium" akcijas.