Tačiau jos susirūpinimą ir nepasitenkinimą kelia per lėti valstybėje vykstančių pertvarkų tempai.

„Tikslai ateinant buvo įvairūs. Tai ir ekonominės situacijos suvaldymas - tuo metu buvo krizė, saugumo garantijų valstybei užtikrinimas - tai pasiekta; ir gynybos planai, ir šauktiniai, ir NATO batalionas, oro gynybos įtvirtinimas, energetinė nepriklausomybė. Daug dalykų, kurių siekiau pavyko pasiekti ir dėl to džiaugiuosi“, - LRT radijui sakė D. Grybauskaitė. - O kalbant apie tai, kas galbūt kėlė nerimą ar kelia susirūpinimą, ar mažiau tenkina - tai turbūt pertvarkų tempai, pokyčių tempai, norėčiau ir norėjau matyti viską vykstant greičiau, tačiau suprantu, kad rezultatas priklauso nuo bendrų pastangų valstybėje, ne nuo vieno prezidento ar vienos institucijos darbo“.

Daug dalykų, kurių siekiau pavyko pasiekti ir dėl to džiaugiuosi.

Prezidentė tikino, kad paskutiniaisiais prezidentavimo metais skirs daugiau dėmesio tam, kad būtų įtvirtinti esami šalies pasiekimai.

Šalies vadovė akcentavo, kad Lietuvai šiuo metu kyla labai daug svarbių klausimų.

Kalbėdama apie aktualiausias Lietuvai problemas, prezidentė vardino geopolitinius iššūkius, transatlantinį susiskaldymą, JAV bei ES prekybos karus, ekonominį stabilumą, „Brexit“, Lietuvos piliečių socialines garantijas, naująją finansinę ES perspektyvą, energetinės nepriklausomybės įtvirtinimą, sinchronizaciją su kontinentine Europa, pasirengimą referendumui dėl dvigubos pilietybės.

„Prie ko limpa darbai, prie to ir limpa“, - apibendrindama pabrėžė D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitė 2009 m. gegužės 17 d. vykusiuose prezidento rinkimuose buvo išrinkta pirmajai kadencijai. 2009 m. liepos 12 d. vyko jos inauguracijos ceremonija.

Korupcijos mažinimui – daugiausia dėmesio

Liepos 12 d. – devintosios prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijos metinės. Per šiuos metus šalies vadovė didžiausią dėmesį skyrė  korupcijos mažinimui ir teisingumo užtikrinimui, energetiniam, kariniam ir socialiniam saugumui bei aktyviai užsienio politikai, rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.

Korupcijos mažinimas ir teisingumo užtikrinimas  nuo 2009 metų yra vienas svarbiausių Prezidentės prioritetų. Siekiant narystės EBPO, prezidentės iniciatyva dešimteriopai padidintos baudos už korupciją ir kitus nusikaltimus. Taip pat dvigubai sugriežtintos bausmės mokestiniams sukčiams, padidintos baudas neteisėtai praturtėjusiems asmenims.  P olitinės sistemos skaidrinimui  inicijuotos pataisos, kurios užkirto kelią politikų manipuliacijoms labdara, išplėtė turto deklaracijas privalančių pateikti ir jas viešinti asmenų sąrašą.

Prezidentės iniciatyva įvestos mokyklų  vadovų kadencijos, nutraukta amžinų vadovų tradicija valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, depolitizuotas valstybės įmonių valdymas, inicijuota Registrų centro pertvarka.  Teisingumui  užtikrinti – prezidentės inicijuotos pataisos, leidžiančios užsienyje besislapstančius sukčius teisti ir už akių.

Šalies vadovė nuolat siekia Lietuvos, kaip  ekonomiškai stiprios, inovatyvios ir konkurencingos  valstybės, įtvirtinimo. Tik ką įstojome į  Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizaciją (EBPO), pirmieji iš Baltijos šalių tapome didžiausios pasaulio mokslo institucijos –  CERN  asocijuotąja nare.

Prezidentė ėmėsi lyderystės formuojant mokslo ir inovacijų politiką pateikdama gaires, kuriose apibrėžiamos konkrečios strateginės kryptys valstybės pažangai, konkurencingumui užtikrinti. Taip pat jau pradėta prezidentės inicijuotos profesinio mokymo sistemos reforma – mokslas turi būti kokybiškas, konkurencingas ir atitikti valstybės bei verslo poreikius.

Pagreitį įgavo šalies vadovės inicijuota kampanija  „Už saugią Lietuvą“: per trejus veiklos metus padarytas milžiniškas postūmis vaikų teisių apsaugos srityje, sukurti instrumentai kovai su priklausomybėmis, savižudybėmis. Šiemet įteisinta profesionalių  budinčių globotojų veikla, įtvirtinta prievolė  vaikų apklausas vykdyti tik su psichologais. Toliau juda  vaikų globos namų reforma – šiandiena jau pertvarkyti 23 globos namai, daugiau kaip 500 vaikų iš didelių įstaigų perkelti į bendruomeninius globos namus. Per dvejus metus atidaryti net 124 vaikų dienos centrai regionuose.

Per pastaruosius metus pradėtos  patyčių prevencijos  programos mokyklose, taip pat imtasi realios kovos su  savižudybėmis – šiemet Lietuvoje užfiksuotas 20 proc. mažesnis savižudybių skaičius, nei buvo prieš trejus metus. Esminiai pokyčiai įvyko kovoje su smurtu artimoje aplinkoje – vis daugiau moterų išdrįsta ieškoti pagalbos, juda kova su priklausomybėmis.

Prezidentė ėmėsi žingsnių padėti namo  grįžtantiems emigrantams  ir inicijavo projektą „Rinkis Lietuvą“. Žmonėms suteikiama reali pagalba integruojantis, ieškant darbo, steigiant verslą, leidžiant vaikus į mokyklą.

Karinio ir energetinio saugumo užtikrinimas  – vienas svarbiausių prezidentės darbų. Šiuo metu vykstančiame  NATO viršūnių susitikime  sutarta stiprinti rytinio flango gynybą, sukurti specialiosios aukštos parengties pajėgas, reformuoti NATO vadavietes, stiprinti Baltijos šalių oro gynybą. Ypač svarbus žingsnis stiprinant mūsų saugumą – Prezidentės vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos priimtas sprendimas, kad 2030 m. krašto apsaugos sistemos finansavimas sieks ne mažiau kaip  2,5 proc. BVP.

Lietuva dar kartą užsitikrino  JAV paramą – balandį pasirašytoje bendroje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV vadovų deklaracijoje įtvirtintas visų keturių valstybių įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui. Taip pat sutarta, kad JAV toliau tęs karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse ir kartu ieškos sprendimų dėl oro gynybos.

Lietuva tampa  kibernetinio saugumo  lydere Europoje. Mūsų iniciatyva kuriamos Europos Sąjungos kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos. O kibernetinėms atakoms atremti kartu su JAV Lietuvoje steigiamas kibernetinio saugumo centras.

Nenutrūkstamu Lietuvos darbu išlieka  energetinio saugumo  stiprinimas. Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija ir Europos Komisija pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja iki 2025 m.  sinchronizuoti  Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa. Pasiteisino ir Lietuvos gamtinių dujų terminalas –  Prezidentės vizito Vašingtone metu pasirašyta sutartis su JAV dujų tiekėju prisidės prie konkurencingesnės regiono dujų rinkos kūrimo.

Lietuva – girdima ir gerbiama tarptautinės bendruomenės narė.  Nepriklausomybės šimtmečio proga Lietuvą pasveikinti jau atvyko 22 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovai, antrąjį pusmetį laukiama dar 11 valstybių lyderių, tarp jų – Prancūzijos Prezidento E. Macrono. Rudenį įvyks ir istorinis Popiežius Pranciškaus vizitas.

Turime patikimus partnerius Europoje.  Vokietija  supranta ir tvirtai remia Lietuvos saugumo siekius vadovaudama Lietuvoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui. Prasidėjo kokybiškai nauja strateginė partnerystė su  Prancūzija –  mes palaikome Prancūzijos inicijuojamas ES reformas, kartu su prancūzais dalyvaujame tarptautinėse operacijose.

Viso regiono saugumui ir konkurencingumui ypač svarbūs  Lietuvos ir Lenkijos  bendri projektai. Su Prezidentu A. Duda sutarta tęsti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją per Lenkiją, projektą „Rail Baltica“, taip pat bendradarbiavimą gynybos, ekonomikos srityse. Taip pat Lietuvos pozicija vertinama ir palaikoma Beniliukso šalių: Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų kariai prisideda prie mūsų saugumo daugiašaliame NATO batalione Lietuvoje.

Lietuva nuosekliai išlieka viena svarbiausių europinių partnerių Gruzijai, Ukrainai ir Moldovai. Nuolat remiame reformas šiose šalyse, teikiame humanitarinę pagalbą, paramą kovojant su propaganda.

Prezidentė Islandijoje vykusiame pasaulio parlamentarių forume apdovanota už nuopelnus skatinant aktyvų moterų vaidmenį politikoje. Taip pat Lietuvai skirta prestižinė Vokietijos Vestfalijos taikos premija. Šis apdovanojimas rytoj bus įteiktas už išskirtinį demokratinio vystymosi pavyzdį ir indėlį į žemyno taiką.