Kaip nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime, ministerijos ir kariuomenės vadovybė šį klausimą aptarė su Lietuvoje besilankiusiais NATO gynybos planavimo ekspertais. Jų apsilankymo tikslas – vertinti Lietuvos kariuomenės ir civilinio pasirengimo institucijų pažangą įgyvendinant NATO reikalavimus bei teikti rekomendacijas.

„Vienas pagrindinių NATO atstovų akcentų – augančio Lietuvos gynybos biudžeto svarba, siekiant įgyvendinti nacionalinius planus bei prisiimtus įsipareigojimus. Siekiant pilnai įgyvendinti įsipareigojimus Aljansui ir užtikrinti Lietuvos nacionalinius siekius, gynybos biudžetas turėtų toliau augti“, – teigė viceministras Žilvinas Tomkus.

„Ekspertai pabrėžia ir modernizacijos svarbą: mūsų kariuomenė atitinka aukštus NATO standartus. Įsigyjama moderni ginkluotė teikia kariuomenei iki šiol neturėtų pajėgumų, kurie svarbūs ir visam Aljansui“, – pridūrė jis.

Anot KAM, NATO atstovai pažymėjo, jog sunkėjančių kovinių pajėgumų, ugnies galios, stiprėjančio manevro ir karių apsaugos reikšmė šiandienos mūšio lauke yra didelė, tačiau taip pat svarbu plėtoti ir įgalinančius kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus – visų pirma, oro gynybos, žvalgybos, karo inžinerijos, logistikos pajėgumus.

Pagal kitų metų valstybės biudžeto projektą finansavimas krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti apie 2,06 mlrd. eurų arba 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto.

NATO šalys narės yra įsipareigojusios, kad šis rodiklis siektų bent 2 proc. BVP.