Už pagrindinį įstatymą balsavo 73 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai, taip pat buvo priimti ir lydintieji projektai, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Įstatymas įsigalios nuo spalio.

Naujasis statymas apibrėžia paslapčių žymėjimo, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos tvarką, juo atnaujinamas ir papildomas įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašas. Valstybės paslaptis galės būti sudaryta remiantis 29 atvejais, tarnybos paslaptis – 27 atvejais.

Pavyzdžiui, valstybės paslaptimi bus laikoma detalūs duomenys apie gynybos rezervą, mobilizacines galimybes, pasirengimo gynybai pajėgumus ir galimybes; detali informacija apie derybas su užsienio valstybėmis, Europos Sąjunga ar tarptautinėmis organizacijomis; tokia informacija apie bendradarbiavimą su kitų šalių žvalgybos tarnybomis; duomenys apie šifrus, šifravimo techniką ir t.t.

Informacijos įslaptinimo terminai liks tokie patys, kaip ir šiuo metu: informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, – 30 metų, informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, – 15 metų, informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, – 10 metų, informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, – 5 metams.

Seimas taip pat patikslino nuostatas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Pagal naujo įstatymo nuostatas, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bus panaikinamas, jeigu asmuo atsisako arba netenka Lietuvos pilietybės, dėl asmens padaryto šiurkštaus darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo, kilus grėsmei, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista, jei su paslapčių subjektu baigiasi darbo santykiai.

Asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ar asmenims, kurių einamos ar pretenduojamos eiti pareigos yra susijusios su didelėmis grėsmėmis įslaptintos informacijos saugumui, bus atliekamas saugumo instruktažas.

Pataisų paketą parengė Krašto apsaugos ministerija, sakydama, kad nauja redakcija panaikins tarpusavyje prieštaraujančias, neįgyvendintinas įstatymo nuostatas, suderins su kitais teisės aktais, atsisakys procedūrinių nuostatų, jas paliekant reguliuoti poįstatyminiais aktais.