Už energetiką atsakingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai žada vasario 9 dieną šalims galutinai prisijungus prie Europos tinklų kartu didinti elektros sistemos lankstumą, rūpintis infrastruktūros apsauga.

Pasak Lietuvos energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, po sinchronizavimo Baltijos šalys taps stipresnės, nes susijungs su partneriais Europoje, o „energetika nebebus naudojama kaip ginklas“.

„Mūsų sistemos veiks tuo pačiu dažniu, kaip ir patikimų partnerių. Taip pat turėsime dažnių vertinimo sistemas, o mūsų perdavimo tinklų operatoriai koordinuos kiekvieną žingsnį. Tai padidins mūsų sistemų saugumą“, – penktadienį Rygoje po  Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų susitikimo žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.

„Pasiruošta visiems scenarijams. Mūsų visuomenės gali būti ramios, viskas valdoma“, – pabrėžė jis.

Estijos klimato ministrė Yoko Alender (Joko Alender) pabrėžė, jog vartotojai sinchronizavimo nepajus.

„Procesas suplanuotas taip, kad žmonės jo nepastebėtų, (...) jų lemputės net nesumirksės“, – teigė Y. Alender.

Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis taip pat patikino, kad valstybės pasirengusios įvairiems scenarijams: „Esame pilnai pasiruošę, bendradarbiaujame, (...) esame pasiruošę visais lygmenimis.“

Sinchronizavimas kainuos eurą per mėnesį

Y. Alender teigimu, sinchronizavimas elektros kainoms turės minimalų efektą ir rinkos nepaveiks. Jos skaičiavimais, mėnesio sąskaita vidutiniam vartotojui galėtų padidėti maždaug 1 euru.

Sinchronizavimas elektros kainoms turės minimalų efektą ir rinkos nepaveiks. (...) Mėnesio sąskaita vidutiniam vartotojui galėtų padidėti maždaug 1 euru.

„Tai kaina, kurią verta mokėti už nepriklausomybę ir saugumą“, – akcentavo Estijos ministrė.

Savo ruožtu Ž. Vaičiūnas aiškino, jog kainą didins sistemos balansavimo kaštai.

„Vienintelis mažas (kainos – BNS) padidėjimas susijęs su balansavimo kaštais. Dėl to ateityje bus sukurta nauja balansavimo rinka. Turėsime ne tik saugesnę, bet ir lankstesnę rinką“, – sakė ministras.

Jo teigimu, sinchronizavimo kainą padeda stabilizuoti visose trijose šalyse įrengti sinchroniniai kompensatoriai – jie užtikrins elektros sistemos inerciją bei palaikys dažnį, reikalingą sistemos stabilumui.

Skirs dėmesio infrastruktūros saugumui

Pasak ministrų, po sinchronizacijos Baltijos šalys turės koordinuoti infrastruktūros apsaugą – ministrai pranešė kartu raštu informavę už energetiką atsakingą eurokomisarą apie būtinybę saugoti energetikos infrastruktūrą.

Anot Ž. Vaičiūno, valstybės nori bendradarbiauti su Europos Komisija gaunant finansavimą jos apsaugai, o šalių perdavimo sistemų operatorės turės parengti bendrą apsaugos programą.

„Mūsų tikslas – optimizuoti kaštus, todėl svarbi Europos Sąjungos parama“, – spaudos konferencijoje Rygoje sakė ministras.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai taip pat pabrėžė, kad kol kas nefiksuoja Rusijos provokacijų bei bandymų pakenkti elektros sistemoms, tačiau tikino esantys jiems pasiruošę. Neatmetama, jog artėjant sinchronizavimui toliau daugės dezinformacijos atvejų.

Planuojama, kad Baltijos šalys su Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti vasario 9 dieną, o vasario 8-ąją  Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.