Seimo narių skaičių sumažinus iki 101, per metus būtų sutaupomos aštuonženklės sumos, bet ar mažesniame parlamente nepadidėtų korupcijos rizika?

Idėja – ne nauja

Seime įregistruoto įstatymo projekto, kuriuo siūloma pakeisti Konstitucijos 55-ojo straipsnio 1-ą dalį ir Seimo narių skaičių sumažinti nuo 141 iki 101, iniciatorius ir rengėjas – konservatorius Antanas Matulas. Jis surinko Konstitucijos pakeitimui inicijuoti reikiamus 36 Seimo narių parašus.

Tiesa, pats parlamentaras pripažįsta, kad surinkti parašus nebuvo lengva – nemažai Seimo narių žiūri į šį siūlymą skeptiškai. Vienas aršiausių iniciatyvos kritikų – jo partijos kolega, už iniciatyvą vis tik pasirašęs Kęstutis Masiulis. "Manęs paprašė palaikyti, tad pasirašiau. Tiesiog tam, kad iniciatyva toliau būtų svarstoma. Tačiau šiai idėjai nepritariu – ji populistinė", – aiškino K.Masiulis.

2010 m. Seimo nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma rengti privalomąjį referendumą dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo perpus, buvo pateikęs Valentinas Mazuronis. K.Masiulis ir tuomet atvirai kritikavo šią iniciatyvą.

Dabar įstatymo projekto rengėjai, gavę Seimo kanceliarijos atsakymus, skaičiuoja, kad, Seimo narių skaičių sumažinus 40-ia, per metus būtų sutaupoma apie 12,401 mln. litų tiesioginių išlaidų. Seimo nario darbo užmokesčio per metus būtų sutaupoma 6,147 216 mln. litų. Taip pat 5,079 792 mln. litais sumažėtų išlaidos, skirtos Seimo nario padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčiui ir 1,1232 mln. litų sumažėtų išlaidos, susijusios su Seimo nario parlamentine veikla. A.Matulo teigimu, pridėjus netiesiogines išlaidas – komandiruočių, automobilių naudojimo ir kitas – sutaupoma suma padvigubėja.

Sumažėjo gyventojų ar piliečių

Pasak A.Matulo, vienas pagrindinių motyvų mažinti Seimo narių skaičių yra sumažėjęs Lietuvos gyventojų skaičius. Nuo 1992 m., kai priimta Konstitucija, iki 2013 m. gyventojų skaičius sumažėjo 734,394 tūkst. Dėl to esą visiškai netikslinga ir toliau rinkti 141 Seimo narį, įsitikinęs parlamentaras.

K.Masiulis vadina šį argumentą klaida. Jo teigimu, svarbu yra ne kiek gyventojų šalyje, o kiek piliečių Lietuvos Respublikoje. Dabartinė proporcija yra visiškai objektyvi ir tinkama. "Gal pusė milijono iš mūsų gyvena Anglijoje, bet jie yra Lietuvos piliečiai, turintys balsavimo teisę. Tad toks argumentas yra visiškai analfabetiškas. Ir jeigu premjeras pareiškė, kad pritaria šiai idėjai dėl to, kad Lietuvoje sumažėjo gyventojų, tai jis viešai apsigėdijo", – akcentavo K.Masiulis.

Efektyvumas prieš korupciją

Išsiskiria projekto rengėjų ir priešininkų požiūris ir į tai, kokios naudos ar žalos padarytų Seimo narių mažinimas. Projekto iniciatoriai tiki, kad parlamento darbas taptų efektyvesnis ir racionalesnis, padidėtų visuomenės pasitikėjimas. K.Masiulis sako, kad Seimas pasidarytų lengviau paveikiamas, padidėtų korupcijos rizika.

A.Matulo įsitikinimu, Seimo narių darbas keistųsi menkai. "Galbūt padaugėtų darbo įgyvendinant parlamentinę kontrolę, darbo su rinkėjais. Kita vertus, jeigu praėjusią kadenciją dirbdavome ir naktimis, tai šią kartais net nepatogu būna: po pietų matome, kad net ir valdančiosios daugumos nebėra, arba popietinis posėdis pradedamas trečią valandą, o baigiamas ketvirtą ar pusę penkių. Dėl to ir prieš visuomenę nemalonu, nes žmonės klausia, kodėl jūsų tiek daug, o jau po pietų gaudote vieni kitus, kad balsavimas galėtų įvykti", – aiškino A.Matulas.
Projekto rengėjas sakė tikįs, kad visuomenė būtų pajėgi įveikti padidėjusią riziką, kad į mažesnį parlamentą paklius vien tik populistai. "Be abejo, šiuo atveju visuomenė turėtų atsakingiau rinkti Seimo narius. Tikiu, kad rinks labai atsakingai – žmones, turinčius patirties", – kalbėjo A.Matulas.

Jis pabrėžė, kad 2,2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje renkama 100 parlamentarų, o šalis ir į ES bei NATO įstojo, ir eurą įsivedė.

K.Masiulis kategoriškai nesutinka, kad neigiamų padarinių nebūtų. Didžiausia politiko matoma grėsmė – korupcija. Jis palygino situaciją su savivaldybių tarybų darbu – pastarųjų nariai yra nuolatiniai korupcijos skandalų dalyviai.

"Net pačioje didžiausioje Vilniaus miesto savivaldybėje, kurioje yra 51 tarybos narys, sugebama susiorganizuoti ko reikia, užsiangažuoti. Valstybėje, kurioje korupcija toli gražu nesutvarkyta, 51 Seimo nario kvorumas būtų labai pavojinga riba", – įsitikinęs K.Masiulis.

Jo manymu, nukentėtų ir parlamentarų darbo kokybė, nes Seime veikia daug komitetų ir komisijų, politikams reikia išmanyti nemažai sričių. Sumažėjus parlamentarų skaičiui, jie arba turėtų tapti neva visa išmanančiais, arba komitetus sudarytų po tris narius, o toks darbas, be nuomonių įvairovės, būtų beviltiškas.