Vasarį išleistoje žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje, skirtoje apžvelgti G. Nausėdos atėjimą į valdžią ir vadovavimą šaliai pirmąją kadenciją, remiamasi Prezidentūros darbuotojų liudijimais.

Biudžetas – D. Nausėdienės suknelėms

Jie teigė, kad nuo pirmųjų dienų D. Nausėdienė siekė užimti svarbų vaidmenį kasdieniniuose rūmų klausimuose, tačiau kilo problemų dėl teisinio statuso ir veiklos biudžeto.

Pagal įstatymus prezidento sutuoktiniui kas mėnesį skiriama tūkstantis eurų reprezentacinėms išlaidoms.

„Bet tokios sumos neužteko pirmosios ponios suknelėms“, – pasakojo liudininkas.

Kaip teigiama, Prezidentūros Teisės grupei pavesta rasti būdą, kaip padidinti reprezentacinį biudžetą.

„Pasiūlymas buvo gana aiškus: keisti įstatymus“, – sakė liudininkas.

Anot jo, tokio siūlymo atsisakyta supratus, kad Seime idėja nebūtų sutikta palankiai. Nuspręsta ieškoti dizainerių, kurie sutiktų drabužius siūti nemokamai arba su nuolaida.

„Aiškintasi net dėl puodelių. Prezidentūros darbuotojai savo svečius gali vaišinti kava iš specialių puodelių, ant kurių vaizduojamas prezidento herbas: Vytis su grifu ir vienaragiu iš šonų. Tačiau pirmoji ponia teisiškai nėra rūmų darbuotoja, todėl prezidentinių puodelių naudoti negalėjo. Susiginčijus su protokolo ekspertais, išaiškinimo kreiptasi net į heraldikos žinovus“, – rašoma knygoje.

Bet tokios sumos neužteko pirmosios ponios suknelėms.

Kabinetui siūlytos ekspozicijos erdvės

Pirmoji ponia neturėjo ir atskiro kabineto – likę laisvi atrodė netinkami, o ją įkurdinti prezidento kabinete buvo neįmanoma.

Kaip knygos autoriams teigė šaltiniai Prezidentūroje, nuskambėjo noras iškraustyti Prezidento kanceliarijai priklausantį Valstybės pažinimo centrą ir ten įkurdinti pirmąją ponią, „tačiau pabijota visuomenės reakcijos, mat ši muziejų primenanti edukacinė erdvė buvo gausiai lankoma žmonių“.

Šaltiniai pasakojo, kad Prezidentūros koridoriuose taip pat svarstyta, kad G. Nausėdos nenoras palaikyti Stambulo konvencijos ratifikavimą ir kritika Partnerystės įstatymui gali būti susiję su „didelę įtaką prezidento sprendimams turinčia pirmąja ponia“.

Skirtingų sričių patarėjai pasakojo susidarę įspūdį, kad D. Nausėdienė yra itin konservatyvi, linkusi tikėti nepagrįstomis teorijomis.

Knygoje rašoma, kad per vieną viešą apsižodžiavimą užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui suabejojus, ar G. Nausėdienė yra pasiskiepijusi nuo koronaviruso, Prezidentūroje tai skambėjo kaip galimas informacijos nutekėjimas.

„Manau, kad ji turėjo abejonių dėl koronaviruso“, – pasakojo vienas patarėjas.

Gynybinė reakcija į žmonos kritiką

Prezidentūros darbuotojai pasakojo ir apie ūmią G. Nausėdos reakciją į kritiką sutuoktinei po jos improvizuoto pasisakymo forume „Lietuvos Davosas“, kur pirmoji ponia kalbėjo apie moterų vaidmenį švietimo sistemoje.

Tada ji sakė, kad vyrauja dažnas stereotipas, kad padidinus moterų skaičių kažkurioje srityje, jos rodikliai automatiškai pagerės.

„Švietimo sistemoje dirba septyniasdešimt devyni procentai moterų, bet, jeigu mes pasižiūrėsime į švietimo sistemos rodiklius, pamatysime, kad pagrindiniai rodikliai, kurie turėtų augti, nuolat smunka žemyn. O tie, kurie turėtų smukti, nuolat auga aukštyn“, – pareiškė D. Nausėdienė.

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose šie žodžiai buvo suprasti kaip seksistinė prielaida, kad moterys mokytojos nusmukdė švietimo sistemą.

Tuomet G. Nausėda į susitikimą su patarėjais atnešė savo parengtą sutuoktinę ginantį tekstą, kurį nurodė įdėti į jo feisbuko paskyrą, nors patarėjai ragino to nedaryti, kad nebūtų sulaukta dar didesnės kritikos lavinos.

„Tačiau prezidentas neperkalbamai reikalavo, kad įrašas būtų publikuojamas“, – teigiama knygoje.

G. Nausėda tuomet užsipuolė komentatorius paskelbęs, jog diskusijos tema buvo „sumaniai „išplauta“ pakišant sumanipuliuotą lygių teisių problemą.

Svarstė ginti garbę teismuose

„Turbūt ir šeštoko ar net trečioko teksto suvokimo įgūdžių pakaktų suvokti pasakytą mintį, tačiau naratyvų medžiotojai išvertė ją į antiteiginį apie nepagarbą moters darbui. Suprask, sistema neveikia, nes joje dirba per daug moterų! Taip visa savo esybe už moterų įgalinimą pasisakanti Diana tapo priešininke (...). Dar šlykščiau – dieną naktį dėl žmogaus teisių nemiegantieji surengė viešą egzekuciją mamai ir moteriai, už kurios lygias galimybes ir saviraišką jie tariamai kovoja“, – rašė G. Nausėda.

Kilus dar didesnei audrai socialiniuose tinkluose, pasak šaltinių, D. Nausėdienė Teisės grupės teiravosi dėl to, ar Prezidentūra galėtų parengti skundą ginant jos garbę ir orumą.

„Teisės grupė užėmė griežtą poziciją, kadangi įstatymas to nenumato, mes nieko daryti negalime, – pasakojo liudininkas. – Ir apskritai, Prezidento kanceliarija aptarnauja prezidentą, o ne pirmąją ponią. Dianai atrodė kitaip.“

Knygai G. Nausėdos patarėjai pasakojo, kad jis visuomet jautriai reaguodavo į žmonai skirtą viešą kritiką.

„Diana yra jo raudonas mygtukas, – pasakojo vienas patarėjas. – Jeigu kas nors paliečia žmoną, Nausėda iškart praranda prezidentinę laikyseną (...). Nausėdos požiūriu, Dianos visi privalo klausyti“.

„Kartais atrodydavo, kad jis ne prezidentas, o tiesiog Dianos vaikinas“, – pridūrė jis.

Šaltiniai Prezidentūroje taip pat teigė, kad jos teisininkų buvo teiraujamasi ir dėl galimybės padengti prezidento namų Pavilnių regioniniame parke komunalines išlaidas, tačiau šie atsakė, kad tai prasilenktų su teise, o jei prezidentas nenori mokėti komunalinių mokesčių, turėti išsikelti iš savo namo į rezidenciją Turniškėse.

B. Davidonytės ir D. Pancerovo knygoje, remiantis aukštas pareigas Valstybės saugumo departamente (VSD) ėjusio pareigūno liudijimu, taip pat kalbama apie galimą G. Nausėdos ar jo aplinkos pavedimą žvalgybai patikrinti jo rinkimų komandą ir galimų rėmėjų sąrašą.

G. Nausėda šią savaitę tai dar kartą paneigė, sakydamas, kad nei jis pats, nei kas nors kitas jo įpareigojimu nesikreipė į VSD, tačiau sakė neatmetantis, kad pats VSD tikrino kandidatus į prezidentus ir jų komandas. Šaltinis knygoje tvirtino, kad tikrinta tik G. Nausėdos komanda.

Taip pat knygoje rašoma apie prezidento konfliktus su buvusiais ministrais, vidines kovas tarp Prezidentūros ir Vyriausybės dėl Lietuvos pozicijų taikant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.