Politikė nesutinka, kad principinga Lietuvos užsienio politikos pozicija Baltarusijos atžvilgiu turėtų būti linksniuojama kaip klaida nelegalių migrantų krizės kontekste. Apeliuodama į dramatiškas Lietuvos istorijoje vykusias kovas dėl laisvės, politikė tvirtina, kad Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu yra ne „provokacija“, bet „siekis nebūti pavergtiems“.

„Nereikėjo „provokuoti“? Dažnai bendrapiliečiai džiaugiasi, kad esam drąsi šalis ir ne kartą tai įrodėme istorijoje. Minime ir švenčiame įvairias datas bei sukaktis, pagerbiame herojus. Bet šiandien kai kuriuos girdžiu sakant – nereikėjo Baltarusijos (Lukašenkos režimo) provokuoti, kodėl mes ten eksportuojame demokratiją, kas mes tokie, žiūrėk, dabar patys kenčiam“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje penktadienį rašė konservatorė.

Kam reikėjo „provokuoti“ 1990? Būtume gyvenę sau ramiai, viskas pagal diktatūros tvirtą ranką, kam norėjos truputį „lietuviškumo“, būtų užtekę darboviečių koncertuose leistų naudoti simbolinių klumpių ir tiek.

„Galbūt taip kalbantys gatvėje matydami mušamą žmogų nuleidžia akis ir tyliai pasišalina. Nejauku, kad gal net 112 numerio nesurenka (suprantu baimę, bet nenoriu suprast, kad gali galvot tik apie save, kai šalia yra skriaudžiamų). Gal mušamasis per daug demonstravosi, provokavo? Putinas visad rėmėsi tokia filosofija, kad kaltas ne agresorius, bet auka. Ir gal tikrai? Sekant tokia logika, tai, matyt, kažkas sakys, kad klaida buvo 1836 ir 1863 metais sukilti prieš Rusijos imperiją, nes „išprovokavom“ kartuves ir tremtis Sibiran. 1940 m. Rusijos „neprovokavom“ (t.y. nesigynėm), nes dauguma politinio elito manė, kad taip bus saugiau, bet puikiai žinom kuo viskas pasibaigė“, – svarstė politikė.

„Laisvės kovos: gal atsiras samprotaujančių – kam jiems ta kova prieš žymiai didesnį?! Ką ten įrodysi? Galiausiai partizanai buvo išguldyti aikštėse, o šeimos ištremtos į Sibirą. „Išsiprovokavo“? Kam reikėjo „provokuoti“ 1990? Būtume gyvenę sau ramiai, viskas pagal diktatūros tvirtą ranką, kam norėjos truputį „lietuviškumo“, būtų užtekę darboviečių koncertuose leistų naudoti simbolinių klumpių ir tiek“, – rašė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Čia ne provokacijos. Čia žmonių siekis nebūti pavergtiems. Gyventi Valstybėje, kurioje nors ir skirtingi žmonės, skirtingai mąstantys, bet kur gali gyventi ir kurti gyvenimą be baimės ir agresijos“, – akcentavo konservatorių frakcijos Seime seniūnė, pažymėdama, kad esamomis sąlygomis belieka susitelkti.

„Reikia susitelkt. Nuo tokių išpuolių nesame apsaugoti – ar „provokuotume“, ar ne. Todėl Valstybės stiprybė mūsų pakantume vieni kitiems ir susitelkime“, – įrašą apibendrino politikė.

Ketvirtadienį 2020 metų rudenį nė vieno mandato Seimo rinkimuose neiškovojęs Vytauto Radžvilo vadovaujamas Nacionalinis susivienijimas pareikalavo užsienio politikos ministro Gabrieliaus Landsbergio atsistatydinimo. Vos kelis procentus rinkėjų pirmajame Seimo rinkimų ture surinkęs „susivienijimas“ tvirtina, kad Lietuvos diplomatijos vadovas prisidėjo „išprovokuojant“ nelegalius migrantų srautus iš Baltarusijos.