Opozicinė Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai siekia sušaukti neeilinę Seimo sesiją vasario 17 dieną, kurioje sieks inicijuoti apkaltą Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos byloje nuteistam Seimo nariui „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui.

Seimo opozicijos lyderis, konservatorių frakcijos Seime seniūnas Andrius Kubilius trečiadienį pranešė, kad taip pat bus siekiama Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar Seimo nariu gali būti asmuo, pripažintas padaręs nusikaltimą.

„Būtina pradėti apkaltos procedūrą vienam Darbo partijos lyderių Vytautui Gapšiui. Esame įsitikinę, kad „juodosios buhalterijos“ byloje nuteistas asmuo negali būti Seimo nariu. Šiandien pradedame rinkti parašus, kad sesija būtų sušaukta. Konsultavomės su teisininkais - apkalta turi būti pradėta ir Konstitucinis Teismas turi pateikti savo išvadą, ar gali Seimo nariu būti asmuo, pripažintas kaltu ir padariusiu nusikaltimą“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė A.Kubilius.

Seimo statute numatyta, kad jeigu Seimo narys pripažįstamas kaltu baudžiamojoje byloje ir nuosprendis įsigalioja, jam pradedama apkaltos procedūra. Tačiau apkaltos procesas pradedamas asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas.

Pasak A.Kubiliaus, kadangi prokuratūra ir teismas nesugebėjo iki galo nustatyti, kokia yra Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ pinigų kilmė, „šios atsakomybės turi imtis Seimas pradėdamas parlamentinį tyrimą“.

„Mes tai inicijuosime neeilinėje sesijoje“, - pareiškė A.Kubilius.

Jis pridūrė, kad parlamentinio tyrimo metu turi būti išsiaiškinta, kokia yra Darbo partijos neapskaitytų 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) pajamų kilmė.

Anot Seimo opozicijos lyderio, būtina priimti Politinių partijų įstatymo pataisas, užkertančias kelią partijų reorganizavimui tais atvejais, kai partija, kaip juridinis asmuo, yra įtariama padariusi korupcinį nusikaltimą ir yra pradėtas teisminis procesas.

Konservatoriai taip pat siūlys tokias pataisas svarstyti ir priimti neeilinėje sesijoje.

Be to, Seimas, A.Kubiliaus teigimu, turi priimti Baudžiamojo kodekso pataisas ir aiškiai įtvirtinti atsakomybę už nusikaltimus prieš demokratinę politinę sistemą.

„Pavyzdžiui, už bandymą šią sistemą ardyti finansuojant rinkimų kampanijas iš nelegalių šaltinių. „Juodosios buhalterijos“ nusikaltimai negali būti nagrinėjami kaip elementarūs buhalterinių ataskaitų pažeidimo nusikaltimai. Tai yra žymiai pavojingesni nusikaltimai ir tai turi būti įtvirtinta Baudžiamajame kodekse. Tokias pataisas taip pat siūlysime priimti neeilinėje sesijoje“, - sakė konservatorius.

Jis pareiškė, kad Lietuvos sisteminės partijos „privalo tarti griežtą ne“ buvimui koalicijose su politinėmis partijomis, kurios yra kaltinamos ir įtariamos politinės korupcijos bylose.

„Sutarimas dėl tokio principo sudarytų galimybę žmonėms patikėti, kad sugrįžta aukštesnių demokratinių vertybių laikai. Merai ar kiti politikai, kai vyksta tyrimai dėl jų galimai padarytų korupcinių nusikaltimų, yra laikinai nušalinami nuo pareigų. Tas pats turėtų galioti ir partijoms, kurioms kaip juridiniams asmenims teisėsauga pareiškia įtarimus dėl nusikaltimų korupcinėse bylose. Tokios partijos bent laikinai turi būti nušalinamos nuo valdžios“, - sakė politikas.

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį išteisino buvusį Darbo partijos vadovą europarlamentarą Viktorą Uspaskichą, Seimo narį V.Gapšį ir buvusią partijos finansininkę Mariną Liutkevičienę dėl sukčiavimo, tačiau pripažino kaltais dėl vadinamosios juodosios buhalterijos. Visi kaltinamieji nubausti piniginėmis baudomis. Po šio teismo nuosprendžio bausmė įsigalioja.

Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas Žinių radijui trečiadienį sakė, kad priimant sprendimą, ar pradėti apkaltos procesą nuteistam Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ V.Gapšiui, savo žodį turės tarti Seimo Etikos ir procedūrų komisija.

Tuo pačiu G.Kirkilas tvirtino, kad Socialdemokratų partijos frakcija dėl apkaltos politikui, jei tam bus pagrindo, balsuos „taip, kaip priklauso“, nepaisant to, kad „darbiečiai“ yra koalicijos partneriai.

Nors prieš porą dienų BNS komentuodamas situaciją po sprendimo Darbo partijos byloje G.Kirkilas teigė, jog pradėti apkaltos procesą nėra pagrindo, nes veikos padarytos iki V.Gapšiui tampant Seimo nariu.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pirmadienį sakė, kad teismo sprendimas nekeičia Seimo nario statuso, todėl nėra jokio pagrindo pradėti jo apkaltos procedūros ir jis gali tęsti savo darbą. Seimo Statutas numato, kad Seimo nario apkaltos procesas yra „parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą“. Apeliacinio teismo sprendimas yra susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais - tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.