Tokį įstatymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai konservatoriai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas.

Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad paminklai, gatvių ar viešųjų erdvių pavadinimai, švietimo įstaigų pavadinimai, kiti viešojo naudojimo objektai (pavyzdžiui, literatūrinės premijos) negali įamžinti asmenų organizacijų, įvykių ir datų, simbolizuojančių komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką, ar kitu būdu tokios santvarkos propaguoti.

Taip pat siūloma nustatyti, kad tai, kas negali būti pervadinta ar pakeista, turi būti iškeldinta iš viešųjų erdvių. Minėtų viešųjų objektų, kurie yra kultūros paveldo vertybėse, pašalinimas būtų derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Išimtis būtų taikoma karių palaidojimo vietoms ar memorialams, kadangi tai atskirai reglamentuojama dvišaliais susitarimais ir tarptautinėmis konvencijomis.

Tikslų objektų, kuriems būtų taikomas toks draudimas, nustatytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC). Šį sąrašą tvirtintų Vyriausybė, kuri taip pat turėtų numatyti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo projekto įgyvendinimui (tai apimtų ir LGGRTC finansavimo didinimą, ir lėšas objektų pervadinimui ar iškėlimui).

Siūloma, kad teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. liepos 1 d.

Ta visuomenės dalis, kuri yra nusivylusi Lietuvos demokratine santvarka, pozityviai vertina sovietmetį ir svarbiausiu savo informacijos šaltiniu laiko Rusijos televizijos kanalus, labiau linkusi pritarti Kremliaus vykdomai politikai.

„Draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projekto rengimą paskatino siekis užkirsti kelią komunizmo arba kitos totalitarinės ideologijos ar santvarkos propagavimui, viešuosiuose objektuose įamžinant asmenis, organizacijas, datas ar įvykius, kurie būtų sietini su komunizmu arba kita totalitarine ideologija ar santvarka. Lietuvoje vis dar yra paminklų, atminimo lentų, gatvių pavadinimų, švietimo įstaigų, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis. Tokie su ideologiniu pėdsaku objektai primena apie sovietinės okupacijos laikotarpį, neretai skatina sovietinę nostalgiją. Tačiau 50 metų trukusi Sovietų Sąjungos okupacija Lietuvai padarė didžiulę žalą - beveik 300 tūkst. žmonių buvo išvežti į Sibirą. Partizaniniame pasipriešinime okupuotoje Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 30 tūkst., iš kurių žuvo daugiau nei pusė. Komunistinė santvarka naikino per šimtmečius susiformavusią Lietuvos valstybingumo tradiciją“, - sako projekto rengėjai.

Pasak jų, šiuo atveju svarbu žinoti, kad istorija ir kultūra Rusijoje yra glaudžiai susijusi su politika. „Rusija tai laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste. Panašiai, kaip ir Rusijos televizinė produkcija, kurioje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai. Per tai Rusija formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, „pririša“ tai matančius žmones prie šios šalies kultūrinės ir informacinės erdvės. Sociologiniai tyrimai rodo, kad sovietinė nostalgija yra susijusi su Kremliui palankios geopolitinės orientacijos palaikymu bei nusivylimu demokratine santvarka Lietuvoje. Ta visuomenės dalis, kuri yra nusivylusi Lietuvos demokratine santvarka, pozityviai vertina sovietmetį ir svarbiausiu savo informacijos šaltiniu laiko Rusijos televizijos kanalus, labiau linkusi pritarti Kremliaus vykdomai politikai. Todėl, turint omeny pasikeitusią geopolitinę situaciją, tikslinga įtvirtinti draudimą viešojo naudojimo objektams, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis“,- sako A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas.

Jie pažymi, jog Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis - puiki proga sumažinti po Nepriklausomybės atkūrimo užsilikusių okupacinių reliktų poveikį Lietuvos visuomenei.

Šiuo metu už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą ar demonstravimą yra numatyta administracinė atsakomybė.

„Tačiau nėra draudžiama propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę ideologiją ar santvarką, viešuosiuose objektuose įamžinant asmenų, organizacijų, įvykių ar datų, kurie sietini su komunizmu arba kita totalitarine ideologija ar santvarka. Tokius įamžinimo klausimus sprendžia savivaldybių sudaromos pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos. Ir tai lemia, kad šie klausimai skirtingose savivaldybėse sprendžiami nevienodai. Todėl, siekiant užkirsti kelią tokiam komunizmo arba kitos totalitarinės ideologijos ar santvarkos propagavimui, minėtų atminimo įamžinimo klausimų sprendimas turi būti centralizuotas. Tam reikia priimti draudimą viešojo naudojimo objektams, kurių pavadinimas arba turinys sietinas su komunizmu ir kitomis totalitarinėmis ideologijomis, numatantį įstatymą“, - sako A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas.

Jų duomenimis, įstatymo įgyvendinimui apytiksliu skaičiavimu per metus prireiktų iki 1 mln. eurų iš valstybės biudžeto.