KT teigimu, ši byla bus nagrinėjama skubos tvarka.

„Tačiau ir skubos tvarka nagrinėjamos bylos turi būti parengtos posėdžiui – šiuo metu tiriama turima medžiaga, jei reikalinga, bus apklausti atitinkami asmenys. Paruošus konstitucinės justicijos bylą, ji bus pradedama nagrinėti. Tikėtina, kad Konstitucinis Teismas šios bylos nagrinėjimą pradės rudenį“, – teigiama teismo BNS perduotame komentare.

Apkaltos byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Į KT posėdį bus kviečiamas pats P. Gražulis ir jo atstovai, jei tokių bus, taip pat Seimo atstovas, esant reikalui gali būti kviečiami liudytojai, turintys bylai svarbios informacijos.

„Išnagrinėjus apkaltos bylą, Konstitucinis Teismas per 30 dienų privalo surašyti išvadą apkaltos byloje“, – nurodė teismas.

Birželio 1 dieną Seimas priėmė nutarimą, kuriame KT klausiama, ar parlamentaro P. Gražulio veiksmai, kai jis balsavo už greta sėdintį Seimo narį šiam nematant, neprieštarauja Konstitucijai.

Seimas taip pat yra patvirtinęs apkaltos komisijos išvadą, jog esama pagrindo pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui.

Apkaltos komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad šis politikas 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už socialdemokratą Liną Jonauską.

P. Gražulis teigia neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, o apkaltos jam iniciatyvą yra pavadinęs politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei, bet balandžio 18 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą nagrinėti perdavė išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.