Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) ir Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) pranešė, jog kreipsis į teisėsaugą, prašydamos ištirti pasirodžiusią informaciją.

Centrinės kredito unijos komunikacijos specialistė Simona Masalskienė BNS sakė, kad kreipimasis ruošiamas ir bus pateiktas artimiausiu metu.

Laidoje „LRT forumas“ jo vedėjas Edmundas Jakilaitis ketvirtadienį teigė, kad, šaltinių duomenimis, kyšis E.Masiuliui galėjo būti duotas, be kita ko, ir dėl unijų veiklą reguliuojančių įstatymų.

„Mūsų šaltiniai praneša, kad byloje yra duomenų, jog R.Kurlianksis su E.Masiuliu tarėsi dėl liberalų balsavimo dėl kredito unijų veiklą reguliuojančių įstatymų, nors kiek viešai žinoma, „MG Baltic“ nėra jokios kredito unijos dalininkas“, - teigė E.Jakilaitis.

BNS žiniomis, STT atliekame tyrime yra epizodas, susijęs su kredito unijų teisiniu reglamentavimu.

Anot unijų organizacijų pranešimo, dalis rinkos dalyvių priešinasi naujam unijų veiklos reguliavimui. Finansų ministerija pataisas Seimui pateikė pernai lapkritį, tačiau šių metų kovą buto įregistruoti alternatyvūs teisės aktai.

„Struktūrinei kredito unijų reformai, kurią pateikė Finansų ministerija ir pritarė didžioji kredito unijų dalis, Lietuvos bankas, Tarptautinis valiutos fondas, aktyviai priešinasi kai kurios kredito unijos, vadinančios save „savarankiškai veikiančiomis“. Atstovaudamos mažiau nei 20 proc. sektoriaus, šios unijos paskubomis Seime inicijavo pataisas, kurios, mūsų vertinimu, neturi nieko bendra su kooperatine bankininkyste, sukuria sąlygas rizikingai ir nekontroliuojamai finansinei veiklai“, – pranešime sakė asociacijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.

Finansų ministerija  siūlo, kad visos unijos turėtų susivienyti į centrines kredito unijas, o alternatyva numato atsisakyti kooperacijos idėjos.

Tuo metu alternatyvas remianti kredito unijų asociacija „Lietuvos kreditas“ piktinasi kitų asociacijų pareiškimais - anot jos, pastarosios naudojasi skandalu ir bando sumenkinti kitų unijų siūlymus.

„Mintis, kad liberalams mestas šešėlis esą yra susijęs su, atkreipkime dėmesį, ALKU ir LCKU nepalaikomu projektu, yra labai abejotina, nekorektiška. Nereikėtų mėtytis kaltinimais, kol nėra jokios patikrintos informacijos. Kolegos, kurie taip elgiasi, griauna pačius kooperatyvinių finansų įstaigų veiklos pamatus“, - pranešime sakė „Lietuvos kredito“ valdybos pirmininkas Kęstutis Olšauskas

Anot jo, tokiu būdu siekiama užgniaužti svetimą idėją. K.Olšausko nuomone, ALKU ir LCKU žingsnis greičiausiai rodo baimę, jog unijų reforma nueis kitu keliu, kurį įmanoma realizuoti nepanaudojant valstybės biudžeto lėšų. Tuo tarpu LCKU palaikomos reformos kelias gali pareikalauti iki 50 milijonų eurų biudžeto lėšų.

„Prisidengimas Tarptautinio valiutos fondo nuomone – apskritai šokiruojantis, Lietuvos tarptautinį prestižą pakertantis išpuolis. Siūlome ALKU ir LCKU vadovams baigti naudotis politine konjunktūra ir nustoti manipuliuoti viešąja nuomone“, – sakė „Lietuvos kredito“ vadovas.

Pasak R.Stonkaus, nuo 2013 metų Lietuvoje jau bankrutavo 5 kredito unijos, 4 iš jų nepriklausė centrinei savarankiškai. Bankrutavusių unijų indėlininkams jau išmokėta 114 mln. eurų.

Teisėsauga tiria įtarimus, kad R.Kurlianskis galėjo perduoti tuomečiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Masiuliui 106 tūkst. eurų kyšį. BNS žiniomis, R. Kurlianskis buvusiam liberalų lyderiui, kaip įtariama, perdavė teisėsaugos žymėtus pinigus.

Teismas leido suimti R.Kurlianskį 20-čiai parų, jam pateikti įtarimai dėl didelės vertės prekybos poveikiu ir stambaus masto papirkimo. Daugiau įtariamųjų šioje byloje kol kas nėra, o dėl įtarimų E. Masiuliui bus sprendžiama, kai jis neteks parlamentaro imuniteto, žurnalistams yra patvirtinęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

E.Masiulis pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigų, taip pat atsisakė parlamentaro mandato.