Kaip teigia „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė, šiam įvykiui prokremliškos medijos skyrė kur kas mažiau dėmesio nei, pavyzdžiui, komentuojant nuo BRELL žiedo atsijungusias Baltijos šalis.

„Eduardo Vaitkaus vizitas nebuvo reikšmingas informacinis įvykis net prorusiškoje žiniasklaidoje, tačiau jis buvo išnaudotas kaip retorinis instrumentas palaikyti Kremliaus naratyvus apie „žlungančią demokratiją“, „persekiotą opoziciją“ ir „valstybinį represyvumą“ Baltijos šalyse. Nepaisant menkos sklaidos apimties, šis atvejis parodė, kaip prorusiška informacinė erdvė geba sureikšminti marginalinius veikėjus ir išnaudoti jų pasisakymus propagandiniams tikslams“, – Eltai teigė V. Kairienė.

Anot jos, Minske surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo prorusiškumu garsėjantis E. Vaitkus, autoritarinės Rusijos naratyvus skleidžiančioje žiniasklaidoje sulaukė pusšimčio naujienų.

„Pavyzdžiui, Baltijos šalių atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo metu, naujienos buvo skaičiuojamos tūkstančiais. Be to, šiuo atveju nebuvo ir šaltinių įvairovės – didžioji dalis publikacijų pasirodė tik keliuose Baltarusijos ir Rusijos kontroliuojamuose kanaluose, o nepriklausomi ar tarptautiniai šaltiniai šios temos apskritai neaptarė. Tai rodo, kad Vaitkaus vizitas nebuvo laikomas reikšmingu įvykiu net prorusiškoje informacinėje erdvėje, o jo komunikacinė vertė buvo menka“, – sakė V. Kairienė.

Daugiausia dėmesio įvykiui skyrė Baltarusija

Atliktas informacinės erdvės tyrimas rodo, kad beveik 77 proc. publikacijų pasirodė Baltarusijos žiniasklaidoje, ypač valstybinėje naujienų agentūroje „Belta“. Ši agentūra taip pat buvo paskelbusi pranešimus ispanų ir vokiečių kalbomis, bet nesulaukė atgarsio šiose grupėse.

„Belta“ pateikė tokių antraščių kaip „Lietuva neturi teisėto prezidento“ ar „Baltijos šalių valdžios stumia Europą į karą su Rusija“, kurios akivaizdžiai atitiko prorusiškus naratyvus ir buvo skirtos skleisti propagandinius vertinimus apie Baltijos šalių politines sistemas“, – sakė V. Kairienė.

Tuo metu oficialioji Rusijos žiniasklaida E. Vaitkui daug dėmesio neskyrė – šia tema buvo paskelbtos tik 3 naujienos.

E. Vaitkaus pareiškimai komentuoti „Telegram“ platformoje: Lietuva parodyta kaip represinė valstybė

„Mediaskopo“ analizė rodo, kad E. Vaitkaus pasisakymai pastebėti ir „Telegram“ platformoje – fiksuoti bent 46 įrašai, kurie buvo paskelbti per dešimtis kanalų.

„Daugiausia publikacijų pasirodė „Sputnik“, „BALTNEWS“ kanaluose. Juose Vaitkus pristatomas kaip persekiojamas „patriotas“, kurio žodžiai apie Lietuvos valdžios „neteisėtumą“, „krikščioniškos demokratijos represijas“ ir „valstybės žlugimą“ vaizduojami kaip tiesos išsakymas represinės valstybės akivaizdoje. Pranešimuose nuolat kartojama mintis, kad Lietuva esą baudžia už kritiką ir kad šalis „gali išnykti per 100 metų“, – akcentavo V. Kairienė.

Jos teigimu, šiuose „Telegram“ pranešimuose tonas buvo emocionalus, pasižymėjo sąmokslo teorijomis ir bandymais kurstyti nepasitenkinimą.

„Kai kuriais atvejais Vaitkaus pasisakymai buvo naudojami kaip retorinis pagrindas kritikuoti ir kitų Baltijos šalių, ypač Latvijos, politikus. Pvz. Telegram kanalas „Латвия и я“ (liet. „Latvija ir aš“) ragino palyginti Vaitkaus drąsą su tariamu latvių politikų neveiksnumu, taip siekiant kurstyti vidinį nepasitenkinimą“, – apibendrino „Mediaskopo“ duomenų strategė.

ELTA primena, kad Minske surengtoje spaudos konferencijoje E. Vaitkus pareiškė, kad Lietuva neturi teisėtai išrinkto prezidento. Tokias buvusio kandidato į prezidentus kalbas Lietuvos politikai pavadino antivalstybinėmis.

Vilniaus apskrities policija dėl šių politiko pareiškimų pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jis pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už veikimą prieš Lietuvą.