Krikščionių sąjungai rinkimai – debiutas, daug kam iš jos dešimtuko

Sąjunga žlugo

Krikščionių sąjunga – šiemetinė naujagimė: gimė vos vasario pradžioje, paskui turėjo problemų dėl registravimo, nes paaiškėjo, kad dalis naujos partijos steigėjais pasiskelbusių asmenų priklauso kitoms, bet kovo 10 d. pagaliau įregistruota. Šie Seimo rinkimai bus partijos debiutas rinkimuose.

Naujo politinio darinio pirmininkas Rimantas Jonas Dagys sakė, kad jau nuo praėjusio vasario pradėta svarstyti, kaip susigrąžinti krikščioniškąsias vertybes į politinį gyvenimą.

Planuota, kad į tokią partiją susijungs filosofo Vytauto Radžvilo visuomeninių darinių ir ekskonservatoriaus R.J.Dagio buriami krikščioniškąsias vertybes išpažįstantys asmenys, pernai rugpjūtį net pasirašytas bendras kvietimas steigti tokią politinę jėgą. Tačiau įsteigtos dvi atskiros partijos, o V.Radžvilas viešai pareiškė, kodėl. Pasak jo, pamatę R.J.Dagio įsteigtos Krikščionių sąjungos pavardes kiekvienas supras, kodėl vienybė neįmanoma: "Akivaizdu, kad jis vadovaujasi nuostata, jog galima eiti su bet kuo, kas tik padidintų resursus ar populiarumą, taigi ir šansus rinkimuose. Ir dabar jis drąsiai renka socialistus, komunistus, kosmopolitus ir liberalus į vieną darinį. Kad taip pats tampa mažuma savo partijoje ir net laimėjęs negalėtų pasiekti jokių reikšmingų pokyčių, jam visiškai antraeilis dalykas."

R.J.Dagys tikina, kad dauguma partijoje – naujokai politikoje, o tarp anksčiau priklausiusių kitoms partijoms daugiausia buvusių krikščionių demokratų, kurie nesusijungė su konservatoriais, dalis – ekskonservatoriai, yra buvusių socialdemokratų, kurie, kaip ir jis pats, nesijungė su ekskomunistais.

Tikras margumynas

R.J.Dagys gimęs tremtyje – Karagandos srityje Kazachstane, į Lietuvą jo šeimai leista grįžti 1964-aisiais. Kaune baigęs mokyklą, paskui Vilniaus universitete – chemijos studijas, jis dirbo mokslinį darbą, tapo gamtos mokslų daktaru, yra trijų išradimų autorius.

Nepriklausomybės priešaušriu jis buvo ir profsąjungų aktyvistas, veikė profsąjungų Sąjūdžio grupėje, buvo Socialdemokratų partijos narys, ir ne eilinis – pirmininko pavaduotojas. Bet, socialdemokratams nutarus jungtis su ekskomunistus vienijusia Demokratine darbo partija, jis su grupele bendraminčių įsteigė naują – "Socialdemokratija 2000", buvo jos pirmininkas.

Tačiau nauja politinė jėga Seimo rinkimuose liko paskutinė su mažiau nei 0,5 proc. balsų, paskui savivaldybių tarybų rinkimuose tesulaukė 0,06 proc. ir laimėjo vienintelį mandatą. 2002 m. R.J.Dagys kandidatavo į prezidentus, bet liko paskutinis su vos 0,09 proc. balsų, tiesa, kandidatų tada buvo net septyniolika.

Akivaizdu, kad jis vadovaujasi nuostata, jog galima eiti su bet kuo, kas tik padidintų resursus ar populiarumą, taigi ir šansus rinkimuose.

R.J.Dagys paliko savo sukurtą partiją ir 2003 m. tapo konservatoriumi. Ir joje kilo karjeros laiptais: buvo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumo narys, 2008–2009 m. – socialinės apsaugos ir darbo ministras, pelnydavo aukštas vietas partijos rinkimų sąrašuose ir vienmandatėse apygardose.

Dabar jis baigia šeštą savo kadenciją Seime, yra Tarptautinio katalikų parlamentarų tinklo narys. Jis – tradicinės šeimos gynėjas, Seimo grupės "Už šeimą" pirmininkas.

Bet pernai birželį jo keliai su konservatoriais išsiskyrė. Konfliktas kilo susikirtus partijos ir R.J.Dagio pozicijoms dėl Mindaugo Puidoko siūlomų įstatymo pataisų, kuriomis fiziniu smurtu prieš vaiką būtų laikomas tik žymus skausmas, o psichologiniu smurtu – ir prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas. Partija tokioms nuostatoms prieštaravo, tačiau R.J.Dagys atsisakė atsiimti jas remiantį savo parašą. Be to, jis kritikavo, kad partijos kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė nusisuka nuo krikščioniškųjų vertybių. R.J.Dagys piktinosi, kad TS-LKD atsisako aiškios ideologijos ir susidoroja su kitaminčiais, prezidento rinkimuose remiančiais Gitaną Nausėdą.

Krikščionių sąjungos rinkimų sąrašo gale – ir R.J.Dagio sūnus Marius, o tokių šeiminių duetų – ne vienas. Kandidatuoja ir du Liutkai – šeštoje vietoje esantis partijos lyderio R.J.Dagio, taip pat ir Egidijaus Vareikio padėjėjas Seime Romualdas Liutkus ir jo sūnus, kurie abu pernai savivaldybių rinkimuose kandidatavo su TS-LKD.

Elgesys nekrikščioniškas

Antras sąraše Egidijus Vareikis – Krikščionių sąjungos bendraautoris. Beje, jis, kaip ir jo bendraamžis R.J.Dagys, Kaune baigė mokyklą, Vilniaus universitete – chemiją, dirbo mokslinį darbą, yra gamtos mokslų daktaras. Jis taip pat ilgametis – penkias kadencijas – Seimo narys, taip pat ekskonservatorius.

Pagarsėjo: E.Vareikis ne kartą sukėlė skandalus savo nederamu elgesiu. / I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

E.Vareikis buvo katalikiškų leidinių "Katalikų pasaulis", "Naujasis židinys", "Tėvynės sargas" bendradarbis, 1991–1992 m. dirbo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Valstybės atkūrimo komisijos patarėju. Priklausė Krikščionių demokratijų partijai, po to – nuo jos atskilusiai Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungai, o šiai susijungus su Liberalų ir Centro sąjungomis tapo Liberalų ir centro sąjungos nariu. 2004 m. nutarė prisijungti prie konservatorių.

Nors visą laiką deklaravo besilaikantis krikščioniškųjų vertybių, E.Vareikis ne kartą sukėlė skandalus savo nederamu elgesiu. Jis buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį, o 2013 m. girtas neįleistas į lėktuvą, kuriuo turėjo skristi į Tarptautinio katalikų įstatymų leidėjų tinklo renginį. Paaiškėjo, kad parlamentaras dar ir smurtavo prieš savo žmoną.

Konservatoriai ragino jį palikti Seimą, suspendavo jo dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose. Tačiau jis vis tiek vyko į ET Parlamentinės Asamblėjos sesiją, o iš Seimo nesitraukė. Bet politikas gydėsi, pakeitė gyvenimo būdą.

2016 m. Seimo mandatą E.Vareikis laimėjo jau su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tikino, kad ši partija jam artima savo vertybėmis. Rinkimų sąraše jis buvo paskutinis, bet rinkėjų reitinguotas į 23 poziciją. Šiemet kovą jis paliko LVŽS frakciją Seime, motyvuodamas, kad yra kitos politinės jėgos steigėjas.

Beje, Krikščionių sąjungos sąraše yra ir dar vienas iš Seimo LVŽS frakcijos – Algimantas Kirkutis.

Kandidatavo su kitais

Sąrašą reitingavo visi partijos nariai, tad, pasak R.J.Dagio, aukšta trečia pozicija Jonui Viesului, matyt, teko todėl, kad jis aktyvus žmogus. Jis – įmonių "Ferogama" ir "Santra" direktorius, 1995 m. buvo Verslininkų asociacijos, o 1996–1998 m. – Verslo darbdavių konfederacijos prezidentas. Jis – trijų poezijos knygų autorius, šachmatų entuziastas, 2011-ųjų birželį net tapo Lietuvos šachmatų federacijos prezidentu. Tačiau poste neišsilaikė nė metų: federacijos narių visuotinis susirinkimas pareiškė jam nepasitikėjimą, nes jis neteikė informacijos apie sudarytus sandorius ir federacijos lėšų panaudojimą, dėl to buvo neįmanoma patikrinti to teisėtumo.

J.Viesului šie rinkimai – ne debiutiniai: 2009 m. jis kandidatavo į Europos Parlamentą su "Lietuvos keliu", kuriam vadovavo Lilijana Astra, bet partija liko paskutinė. Tuomet jis pagarsėjo, kai debatų Lietuvos televizijoje metu kėlė tokią sumaištį, kad pirmą kartą istorijoje televizijos studijoje tiesioginės transliacijos metu prireikė apsaugininkų pagalbos.

2011 m. į Kauno miesto tarybą jis ketino kandidatuoti su Kęstučio Pūko lyderiaujama koalicija "Kitokia Lietuva". Jos neregistravus varžėsi, tačiau nesėkmingai kaip nepriklausomas kandidatas (tuomet galiojantys įstatymai tai leido).

Šie rinkimai nėra debiutiniai ir ketvirtam sąraše Vaidievučiui Ipolitui Geralavičiui – ekonomikos profesoriui, mokslų daktarui, buvusiam Lietuvos banko valdybos nariui, buvusiam Lietuvos ambasadoriui Vokietijoje. 2012 m. į Seimo rinkimus jis ketino eiti su "Tvarka ir teisingumu", bet paskui tarp kandidatų jo nebuvo. Pernai į Vilniaus tarybą jis jau kandidatavo su LVŽS sąrašu, bet mandato nelaimėjo.

Septintas dešimtuke Remigijus Jucevičius – katalikiškų radijo laidų "Gerosios naujienos centras" valdytojas, misionieriško labdaros fondo "Šviesa rytuose", UAB "Labas, Klaipėda" direktorius, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos narys. Jis jau taip pat bandė sėkmę rinkimuose – į Vilniaus tarybą 2011-aisiais kandidatavo su "Jaunąja Lietuva", 2015-aisiais – su tautininkais, bet abu kartus rinkėjų balsų pristigo.

Devintas – Romualdas Sadauskas, UAB "Zeneka" direktorius, 2000-aisiais dėl Seimo nario mandato varžėsi, bet nesėkmingai Kauno Aleksoto-Vilijampolės vienmandatėje apygardoje kaip pats save iškėlęs kandidatas.

Kitos partijos atstovas

Penktas rikiuotėje Eligijus Dzežulskis-Duonys yra kitos – Krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininkas, ir tai, pasak R.J.Dagio, rimta paraiška, kad šios partijos bus kartu. E.Dzežulskis-Duonys 2003–2007 m. buvo Kauno miesto tarybos narys, buvęs ilgametis Kauno technologijos universiteto dėstytojas, parapijos pastoracinės ir ekonominės tarybos, Šeimos centro, kitų nevyriausybinių organizacijų narys ir savanoris, romano, novelių rinkinio ir mokslinių ir straipsnių žiniasklaidoje autorius.

Jis yra buvęs Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos, šiai susijungus su liberalais ir centristais – Liberalų ir centro sąjungos narys. 2012 m. į Seimą jis kandidatavo su visuomeniniu judėjimu "Taip", o 2015-aisiais jau buvo visuomeninio rinkimų komiteto "Kaunas plius Puteikis" kandidatas į Kauno merus, bet jam paramą išreiškė tik 2,8 proc. rinkėjų.

Tarp naujokų – buvęs saugumietis

Rinkimuose debiutuoja Kauno transporto įmonių darbuotojų profesinės sąjungos ir Kauno krašto profesinės sąjungos "Solidarumas" pirmininkė Edita Morkūnienė. Ji – ir sąjungos "Vardan šeimos" pirmininkė, buvo kandidato į prezidentus M.Puidoko rėmėja.

Dešimtuką užbaigia pirmą kartą rinkimuose kandidatuojantis, bet politiniuose sluoksniuose gerai žinomas Audrius Penkauskas. Jis dirbo Seimo pirmininko pavaduotojo patarėju, paskui pirmą prezidento Valdo Adamkaus kadenciją buvo jo atstovas ryšiams su Seimu, bet labiausiai pagarsėjo, kai 2004–2010 m., dirbdamas Valstybės saugumo departamente (VSD), skleidė žeminančias žinias apie Breste žuvusį VSD karininką Vytautą Pociūną.

Po darbo VSD A.Penkauskas aštuonerius metus dirbo Žemės ūkio ministerijos vieno iš departamentų direktoriumi. "Kad ir kur A.Penkauskas dirbo, jo kvalifikacija vertinta teigiamai, o kam jis kelia abejonių, tegu į save pasižiūri", – sako R.J.Dagys.

Trečdalis ar 1 proc.?

R.J.Dagys aiškina, kad įvairių krikščioniškų konfesijų žmones vienijanti Krikščionių sąjungos idėja gimė diskutuojant su bažnytine bendruomene. Dabar nebelikę nė vienos politinės jėgos, kuri ne fragmentiškai, o nuosekliai atstovautų krikščioniškoms vertybėms.

Tokių partijų buvo – 1990 m. atsikūrusi Krikščionių demokratų partija buvo rimta politinė jėga, kelių valdančiųjų koalicijų ir Vyriausybių narė. Tačiau paskui prasidėjo skilimai, jungimaisi, kol 2008 m. krikdemai susijungė su konservatoriais. Nors krikščionių demokratų vardas yra partijos Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai pavadinime, bet, partijos pirmininku tapus Gabrieliui Landsbergiui, partija ėmė liberalėti ir tuo nusivylę keletas jos narių nutarė steigti naują politinį darinį.

Tiesa, jau beveik du dešimtmečius egzistuoja (tiksliau, vegetuoja, nes jau net nedalyvavo Seimo rinkimuose) Krikščioniškosios demokratijos partija. Buvo svarstomas planas B naują darinį kurti jos pagrindu, bet to neprireikė.

Krikščionių sąjunga žada krikščioniškosiomis vertybėmis paremtą politiką, jos pagrindinis motyvas: kas gerai šeimai – tas gerai valstybei, bet gina tik vyro ir moters santuoką. Vos pradėjusi veikti, ji inicijavo peticiją, kviečiančią protestuoti prieš "Disney", neva jų kuriami personažai įteigia LGBT ir griauna tradicinę šeimos sampratą.

R.J.Dagys tikisi rinkimuose gauti tiek balsų, kad galėtų atsverti, anot jo, dabar vyraujančią liberaliąją pusę. Pagal jo turimas apklausas, tokios partijos pageidauja apie trečdalis piliečių. Tačiau "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" rugsėjo apklausoje ją paremti ketino vos 1 proc. apsisprendusių rinkėjų.

Krikščionių sąjungos dešimtukas

1. Rimantas Jonas Dagys

2. Egidijus Vareikis

3. Jonas Viesulas

4. Vaidievutis Ipolitas Geralavičius

5. Eligijus Dzežulskis-Duonys

6. Romualdas Liutkus

7. Remigijus Jucevičius

8. Edita Morkūnienė

9. Romualdas Sadauskas

10. Audrius Penkauskas

Esami Seimo nariai: 2