„Pirmas dalykas, mes diskutavome dėl vadinamo raporto arba pranešimo, kurį kaip tik Europos Parlamentas patvirtino, man teko vadovauti grupei, kuri jį rengė. Tame raporte mes labai aiškiai pasakėme du dalykus: vienas dalykas – mes tikime, kad Rusija, lygiai taip pat, kaip, pavyzdžiui, Ukraina, gali tapti demokratine. Kaip Baltarusijos žmonės dabar to siekia. Todėl visas mūsų raportas buvo skirtas šitai temai: ką turi daryti Europos Sąjunga, kad padėtų Rusijos žmonėms transformuoti savo valstybę atgal į demokratiją. Šie rinkimai, be abejo, nesugrąžins to. Tol, kol Putinas yra valdžioje, mes nesame naivūs, mes netikime, kad gali taip paprastai Rusija sugrįžti. Bet šie rinkimai gali duoti įvairių reikšmingų signalų. Vienas dalykas, ką mes raporte pasakome – gali tekti suabejoti, ar šitie rinkimai yra legitimūs. Antras dalykas, į ką bus verta atkreipti dėmesį, kokius rezultatus pamatysime vadinamojoje proporcinėje dalyje arba balsavime už partijas, nes ten, kur balsuojama už vienmandačius kandidatus, Rusijos rinkimų sistema labai panaši į mūsų, pusė Dūmos yra renkama vadinamose vienmandatėse apygardose, kur dalyvauja kandidatai, kita pusė renkama pagal partijų sąrašus“, – kalbėjo politikas.

Daugiau nei 100 reikšmingų opozicijos kandidatų ar nepriklausomų kandidatų nebuvo leista dalyvauti rinkimuose.

„Vienmandatėse apygardose Kremlius, Putinas pasitvarkė, atrodo, „puikiai“. Daugiau nei 100 reikšmingų opozicijos kandidatų ar nepriklausomų kandidatų nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. Arba jie sėdi kalėjimuose kaip Navalnas arba jie įvardinti užsienio agentais ar ekstremistais. Ir todėl yra skaičiuojama, kad iš tų 225 apygardų Putinas gali gauti netoli turbūt 200, bet vadinamoje proporcinėje dalyje arba ten, kur balsuojama už partijų sąrašus, tai Kremliaus partijos „Vieninga Rusija“ reitingai yra nusmukę labai stipriai. Dabar nesiekia 30 proc. Pamatysime, kaip atrodys rinkimų rezultatai. Prieš penkerius metus – 2016 metais – ta pati partija gavo virš 54 proc. balsų. Prieš tai dar daugiau gaudavo“, – situaciją komentavo A. Kubilius.

– Skirtumas su ankstesniais rinkimais yra tas, kad stebėtojų nėra. Net ir ta organizacija, kuri veikia Rusijoje, „Golos“, ji įvardyta užsienio agente kaip ir dauguma žurnalistų ar kitų organizacijų. Stebėtojai net nevažiavo į Rusiją, nes jie supranta, kad jie negali stebėti rinkimų. Tiesa, kai kurie europarlamentarai, draugiški Rusijai, ten vyko. Ar bus galima spręsti apie šiuos rinkimus kažką apskritai?

– Jūs teisingai įvardijote. Aplinka net ir tai balsavimo dienai jau yra tiek pakeista, akivaizdžiai matosi, kad Kremlius tiek bijo žmonių nepasitenkinimo, kad to vadinti tai, kas vyks, rinkimais, darosi labai sudėtinga. Stebėtojų nėra, tris dienas bus balsuojama. Balsavimo vietos bus įrengiamos kažkur paežerėse, ant kelmelio ir t. t. Jau pats balsavimas bus problematiškas. Bet dar daugiau yra tai, kad jau iki rinkimų kandidatai nebuvo registruojami, visi oponentai neprileidžiami dalyvauti rinkimuose. Akivaizdu, kad abejonės, ar tai bus galima vadinti rinkimais – labai didelės.

Akivaizdu, kad abejonės, ar tai bus galima vadinti rinkimais – labai didelės.

– Ataskaitoje, rezoliucijoje, kurią priėmė Europos Parlamentas, yra sakoma, kad Europos Sąjunga turi būti pasiruošusi nepripažinti Rusijos rinkimų. Tai ar ji pasiruošusi?

– Mes tą klausimą taip ir formulavome, kad jeigu pasirodys, kad iš tikrųjų rinkimai vyksta ne pagal tarptautines taisykles, ne pagal demokratinius standartus, kurie visiems turi būti vienodi.

– Bet tai ne pirmas kartas būtų. Mano klausimas yra apie vienybę Europoje. Ar jūs tikras, kad yra tokia?

– Tai, kad mes tą klausimą iškėlėme šitoje rezoliucijoje arba, kaip mes jį vadiname, pranešime, raporte ir už jį balsavo beveik 500 Europos Parlamento narių už tokį raportą su tokia fraze, tai rodo, kad Europos Parlamente vienybė šiuo klausimas yra labai didelė. Todėl labai aiškiai matome, kad Kremlius dėl to darosi vis labiau nervingesnis. Ir į mūsų šitą raportą labai nervingai reaguoja.

Plačiau – vaizdo įraše: