Tačiau, pasak politiko, Lietuva šiuo aspektu nėra išskirtinė.

„Nereikia galvoti, kad Lietuva kažkuo išsiskiria iš kitų valstybių. Jeigu matome, kad kitose valstybėse jų žvalgybų tarnybos randa ir tarp parlamentarų, ir tarp politikų dirbančių tiesiogiai Kremliui, tai aš nenustebčiau, jeigu paaiškėtų, kad ir Lietuvoj to yra“, – žurnalistams antradienį sakė A. Kubilius.

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar Lietuvoje yra penktoji kolona. Šitaip vadinamos prieš valstybę, tautą ar kitokią bendruomenę veikiančios slaptos grupės, Lietuvoje įprastai – su Kremliumi siejami prorusiški aktyvistai.

„Ar yra, kas tiesiogiai gauna atlyginimą iš Kremliaus ir dirba Kremliui, čia turi pasakyti mūsų saugumo institucijos“, – teigė eurokomisaras.

Ar yra, kas tiesiogiai gauna atlyginimą iš Kremliaus ir dirba Kremliui, čia turi pasakyti mūsų saugumo institucijos.

Savo ruožtu premjeras Gintautas Paluckas anksčiau antradienį kalbėjo, kad Lietuvoje yra prieš valstybės interesus veikiančių asmenų, tačiau juos vadinti penktąja kolona yra „per didelė garbė“, nes šie žmonės neturi įtakos visuomenėje.

„Kad Kremlius stengiasi siekti savo tikslų įgyvendindamas vadinamus hibridinius karus, ieškodamas silpnų taškų, žmonių, kurie gali pasiduoti propagandai, čia ne tik Lietuvos reikalas, daugely šalių to paties yra siekiama“, – pažymėjo A. Kubilius.

Kaip rašė BNS, apie penktosios kolonos formavimąsi kovą pirmas prakalbo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet teigė irgi matąs tokių apraiškų, o premjeras sakė, kad penktosios kolonos Lietuvoje nėra.

Politikams diskutuojant apie penktosios kolonos egzistavimą G. Nausėda antradienį iš buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus atėmė Gedimino ordino Karininko kryžių, gautą prieš daugiau nei 20 metų.

Tai padaryti praėjusią savaitę rekomendavo ir Valstybės apdovanojimų taryba, nustačiusi, kad politikas savo pasisakymais Baltarusijoje pažemino apdovanotojo vardą, kai skleidė antivalstybinius naratyvus.

Lietuva galės pretenduoti į nemažą ES gynybos fondo paskolų paketą

Lietuvai ketinant prašyti paskolų iš kuriamo 150 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) gynybos fondo, Europos Komisijos (EK) narys A. Kubilius sako, kad Lietuva iš fondo patraukliomis sąlygomis galės skolintis „nemažas sumas“.

„Apribojimų, į kokią sumą gali pretenduoti, nėra, todėl Lietuva pagal savo fiskalinę situaciją gali pretenduoti į pakankamai nemažas sumas“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė A. Kubilius.

„Šitos (...) paskolos tikrai yra patrauklios, kadangi ES garantuoja savo biudžetu, kitaip sakant, ES skolinasi tuos pinigus savo vardu. Jos yra pakankamai pigios, ilgalaikės“, – kalbėjo už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį sakė, kad Lietuva kartu su kitomis kaimyninėmis šalimis jau ruošiasi pateikti paraiškas paskoloms iš ES gynybos fondo.

Anot A. Kubiliaus, Lietuva turės du mėnesius įvardyti pageidaujamas paskolų sumas, po to turės dar keturis mėnesius pateikti konkrečius planus.

Eurokomisaras pabrėžė, kad norint gauti finansavimą šalys turės rasti partnerių projektams vykdyti.

„Šitų paskolų naudojimui reikia rasti partnerių, reikia realizuoti bendrus pirkimus. Tokiais partneriais gali būti ir Ukraina, ir galima pirkti ir iš Ukrainos gynybos pramonės ir skirti tai pačiai Ukrainai. Tai aš irgi tikiuosi, kad šalys pasinaudos šita galimybe sustiprint paramą Ukrainai“, – teigė A. Kubilius.

BNS rašė, kad R. Šadžiaus teigimu, per fondo paramą bus galima pritraukti tiekėjų iš Kanados, Jungtinės Karalystės bei kitų draugiškų valstybių.

Ministras teigė manantis, jog ne visos ES valstybės teiks paraiškas dėl finansavimo iš šios programos, todėl lėšų „rimtiems projektams“ su Rusija ir Baltarusija besiribojančiose šalyse turėtų užtekti.

BNS anksčiau rašė, kad 150 mlrd. eurų ES paskolų programa, skirta padėti persiginkluoti dėl Rusijos grėsmės ir susirūpinimo dėl JAV kaip sąjungininkės patikimumo.

ES centrinio biudžeto lėšomis remiamą skolinimosi instrumentą SAFE Briuselis pasiūlė kovą, blokui siekiant skubiai stiprinti Europos gynybą. Numatoma, kad 35 proc. ginklų vertės gali sudaryti produktai, kuriuos tiekia ne bloko ir Ukrainos gamintojai.