Apie tai ji kalbėjo antradienį Telšiuose atidarytoje parodoje „Signatarė Laima Andrikienė: Kelias“, skirtoje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui.
Politikė žadėjo daugiausia dėmesio skirti lietuviškos tapatybės puoselėjimui, skirtumų tarp šalies regionų mažinimui ir socialinei įtraukčiai. Dėmesio centre išliks ir tradiciškai politikei svarbios temos: Lietuvos interesų gynimas pasaulyje, demokratija, saugumas ir žmogaus teisės.
„Nors paroda atspindi mano, kaip politikės, trijų dešimtmečių kelią nuo Sąjūdžio laikų, istorinio balsavimo už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą iki darbo Seime, Vyriausybėje ir Europos Parlamente, tačiau iš tiesų tai yra paprastos mergaitės iš Druskininkų, tremtinių vaiko kelias. Viską, kuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi, man davė laisva Lietuva. Grįžtu tam, kad tęsčiau darbą Lietuvoje, atiduodama tai, ką Lietuva į mane investavo, ką turiu geriausio: žinias, patyrimą, galimybę plačiai veikti Lietuvos naudai Europoje ir už jos ribų“, – sakė L. Andrikienė.
Pasak politikės, ji niekada nesijautė nutolusi nuo Lietuvos, o dirbdama Europos Parlamente visus sprendimus vertindavo per vienintelę perspektyvą – kokią naudą tai turės Lietuvai.
Laima Liucija Andrikienė yra Kovo 11-osios Akto signatarė, ekonomistė-matematikė, Vilniaus universiteto absolventė, socialinių mokslų daktarė, docentė. Nuo 1990 iki 2000 metų – Aukščiausiosios Tarybos deputatė, vėliau – Seimo narė. Nuo 1996 iki 1998 metų – ne tik Seimo narė, bet ir Europos reikalų ministrė.
Kelerius metus dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą Lietuvos teisės universitete. Tris kadencijas – 2004–2009, 2009–2014, 2016–2019 – dirbo Europos Parlamente, buvo Europos liaudies partijos frakcijos narė.
Naujausi komentarai