„Iki spalio 9 dienos tikrai nematau galimybės įtraukti, nes yra du (Seimo plenariniai) posėdžiai likę. Labai abejoju, ar mes šitą klausimą galėsime išspręsti šią kadenciją, nes nuomonės, kiek žinau, Seimo narių nėra pasikeitę. Seimas yra pasidalijęs praktiškai perpus, priimti sprendimą yra sudėtinga“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė parlamento vadovė.

Ji priminė, kad Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dar nėra apsvarstęs piliečių iniciatyvos šiuo klausimu.

Pernai rudenį iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ surinko per 50 tūkst. piliečių parašų teikti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisas, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba, o piliečio pageidavimu antrame puslapyje gali būti rašoma originali pavardė ir vardas lotyniško pagrindo rašmenimis.

Pasak L.Graužinienės, kol šis projektas neapsvarstytas komitete, Seimas negali priimti jokio sprendimo. Juoba, kad parlamente anksčiau pritarta socialdemokratų parengtam projektui, jog reikia leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti pagal originalų šaltinį lotyniško pagrindo rašmenimis.

„Noriu priminti, kad turime gerbti, puoselėti savo kalbą, nes mūsų kalba nepelnytai pradedama nustumti į antrą planą iškeliant individualius klausimus, pagal kuriuos norima spręsti atskirų žmonių problemas. Turime žiūrėti visumą, turime kalbėti apie valstybinius dalykus. Kalba yra vienas iš tų svertų, kurie labai svarbūs mūsų valstybėje, mūsų valstybės ateičiai, ypač šiuo laikotarpiu“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją kalbėjo Seimo vadovė.

Pastaraisiais metais Vilniaus teismai yra priėmę ne vieną sprendimą, kad Lietuvos piliečių asmens dokumentuose pavardės ir vardai turi būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis, jeigu tam yra pagrindas. Pavyzdžiu, mišrioje šeimoje gimusio vaiko pavardė turi būti rašoma su „w“, jeigu tokia raidė yra tėvo pavardėje.

Seimo pirmininkės teigimu, teismai sprendžia tik individualius klausimus.

„Teismuose kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai, kiekviena situacija nagrinėjama individualiai, formuojama teismų praktika. Bet šiandien yra tokie įstatymai, kokius turime, ir privalome jais vadovautis visi mūsų valstybėje“, – tvirtino ji.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas  pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

Vyriausybė 2012 metų pabaigoje patvirtinoje programoje įsipareigojo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus“. Valdantieji ne kartą minėjo įvairius terminus, kada sprendimai bus priimti, bet jie vis būdavo nukeliami.