Lietuva, kurios krašto apsaugos finansavimas iki šiol yra vienas mažiausių iš NATO šalių, partijų lyderių parašais įsipareigojo, kad 2 proc. BVP finansavimą krašto gynyba pasieks 2020 metais. Jau kitais metais ruošiamasi jį didinti beveik 400 mln. litų. Tiesa, šią savaitę Premjeras  Algirdas Butkevičius netvirtai kalbėjo ar į krašto apsaugai skirtą biudžeto eilutę bus įrašyta būtent tokia suma.

Nerimą Vyriausybei kelia dėl Rusijos sankcijų smuktelėję Lietuvos makroekonominiai rodikliai. Prezidentė yra pabrėžusi, kad Lietuvos gynybos stiprinimas tampa išskirtiniu šio meto uždaviniu. Dar lieka Seimas, kuris kitą savaitę susirinks į rudens sesiją. Apie tai pokalbis su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.

– Ar įsipareigojimas didinti krašto gynybos finansavimą 400 mln. litų turi išlikti, nepaisant ekonominių aplinkybių?

– Tai yra vienas pagrindinių prioritetų – krašto gynyba ir socialinė atskirtis. Du prioritetai, kurie turi atsispindėti 2015 metų biudžete.

– Apsisprendėte dėl MMA didinimo 35 litais ir sakote, kad kitąmet minimali mėnesinė alga gali būti didinama 100 litų. Negana to, esate sakiusi, kad kitąmet turi didėti ir biudžetininkų atlyginimai, kad jie nesusilygintų su MMA. Dar lieka pensininkai. Jeigu viską skaičiuotumėme, ar užteks pinigų?

– Viską mes skaičiuojame ir įvertiname. Ir mes turime vykdyti savo įsipareigojimą, kurį partijos visos pasirašė – iki 2020 metų pasiekti reikiamą rodiklį. Ir tą mums mandagiai priminė ir JAV Prezidentas Taline viešėdamas. O dėl visų kitų rodiklių, todėl mes konkrečiai ir nepasakėme ar tai bus 100, ar tai bus 80, ar tai bus kažkokia kitokia suma...

– Čia apie MMA?

– Taip, 2015 m., todėl kad laukiame rodiklių, žiūrime, kaip reaguoja rinkos ir viską skaičiuojame. Bet viena, ką esame sutarę, kad 2015 metais, antrąkart keliant MMA, kad iškart būtų peržiūrimas ir 511 nutarimas, kuris liečia biudžetinių įmonių darbuotojus.

– Bet ar gali būti, kad nei MMA, nei biudžetininkų atlyginimai, na, bent jau iš pradžių metų, nebus numatyti biudžete, kad kils?

– Tai tikrai nebus pirmas ketvirtis, mes jau apie tai kalbėjome, nes pirmas ketvirtį būna dar sunkiai prognozuojamas surinkimas pajamų į biudžetą. Tai aiškesnė situacija būna pusmetį, kada mes turime rodiklius.

– Jūs sakote, kad prioritetas yra socialiniai reikalai ir krašto gynyba, bet jeigu kartais taip atsitiktų, kad jie susiduria, tai krašto gynyba šiuo atveju yra pats svarbiausias dalykas, aš teisingai supratau?

– Na, mes turbūt visi suprantame, kad pirmiausia turime apsiginti.

– Gerai, tada pakalbėkime apie naująją sesiją (Seimo) su pakitusia valdančiąja koalicija – nebelieka LLRA. Dabar, žiūrint atgalios, kaip jūs vertinate tuos partnerius – LLRA, kaip jums patiko darbas su jais, jų retorika, jų nuveikti darbai?

– Seime LLRA frakcija dirbo labai konstruktyviai, sakyčiau, išskyrus gal sesijos paskutinį mėnesį, kai jie pradėjo aktyviai reikalauti dėl Tautinių mažumų įstatymo, kad greitai būtų priimta, neatsižvelgiant į visas procedūras, statutą.

– Bet aš turiu galvoje ne tik darbą Seime, bet ir tai, kas vyko Europos Parlamente, tame pačiame Seime, demaršą per, rodos, Sausio 13-osios minėjimą.

– Čia jau ne frakcijos, čia jau daugiau partijos ir daugiau šioje situacijoje pasireiškė partijos lyderis V. Tomaševskis. Aš nenorėčiau per daug ir vertinti, nes jau matome rezultatus, tai gal daugiau buvo noras gerai sudalyvauti rinkimuose, noras gauti rusų tautinės mažumos elektorato balsus, prisitraukiant prie savo. Ir jam tai pavyko. Labai gaila, kad daugeliu atvejų tai buvo daroma labai kenkiant valstybei.

– Ar valdančiosios koalicijos įvaizdis galėtų pagerėti, kai nebeliko LLRA?

– Aš manau ir esu įsitikinusi, kad mes ir prieš tai dirbome labai sutelktai ir konstruktyviai ir vykdėm vyriausybės programą, tai ir toliau mes taip dirbsime.

– Darbai taip, bet dar yra tai, ką aš vadinu retorika, kalbomis, tas bendravimas, Georgijaus juostelės, šiuo atveju ar LLRA nepakenkė valdančiajai koalicijai?

– Aš manau, kad šiek tiek – taip. Ir ypač nesveika buvo tai, kad buvo šiek tiek kurstoma tautinė nesantaika Lietuvoje. Ta įtampa atsiradusi tarp mūsų žmonių dėl tautiškumo yra nesveika, ir mes turime ją pagydyti.

– Seimas balsavo dėl to, kad į EK būtų išsiųstas V. Andriukaitis. Dabar pasirodė tokie ne visai oficialūs pranešimai, bet greičiausiai tai bus tiesa, kad V. Andriukaitis taps eurokomisaru, atsakingu už sveikatos klausimus, kai tuo tarpu Latvija ir Estija, atrodo, gauna EK vicepirmininkus. Tai ar jūs  manote, kad pats tinkamiausias sprendimas buvo išsiųsti V. Andriukaitį būtent?

– Taip, jeigu Lietuva būtų delegavusi buvusį Premjerą, tai, aš manau, ir Lietuva būtų turėjusi vicepirmininką. Bet aš manau ir aš tikiu, kad kolega V. Andriukaitis savo sąžiningu darbu įrodys, kad jis vertas būti komisaru. Sveikatos sritis taip pat yra labai svarbi. Mes turėjome labai įvairus postus, bet nemanau, kad mes dėl to turėjome kažko daugiau. Turėjome ir svarbų postą, bet tuo metu mūsų nepriėmė į euro zoną, ir tikrai labai nedaug trūko. Tai, aš manau, yra vertinami kiti dalykai, yra bendros taisyklės, kuriomis jie vadovaujasi.

– Na, bet sutikite, svorio šaliai suteikia aukštesnis postas.

– Taip, be abejo, aš sutinku, kad suteikia, bet toks buvo apsisprendimas. Negalime visą laiką lyderiauti Europoje, reikia šiek tiek ir kukliau kartais.

– Gerai, tai tada dar prašau pasakykit, ką Seimas darys su generaliniu prokuroru? Jūs jau sakėte, kad tinkamiausia būtų, kad jis atsistatydintų pats, bet yra kaip yra – Prezidentė dekretą pasirašė. Tai dabar Seimas nurims ir susitaikys su tuo, tiesiog pareiškęs savo pozicijas, ar jūs dar ketinate kažkokių žingsnių imtis?

– Na, kitą savaitę turi pateikti teisininkai išvadas dėl šios situacijos, nes čia yra teisinių klausimų, ar reikėjo derinti su Seimu, ar nereikėjo, nes tai yra pirmas toks atvejis. Tai pirmiausia turime išspręsti teisinius klausimus. Bet čia yra ir moraliniai. Mes visada moralizuojam politikus, ir jie dažnai prisiima (atsakomybę) galbūt dar ir nesulaukę sprendimų, žvelgdami į moralines normas. Bet šioje vietoje man jau tikrai nebegražiai elgiasi generalinis prokuroras. Taip jau įsikibęs į tą poziciją. Yra dabar tokia po Konstitucinio Teismo išaiškinimo tam tikra teisinė kolizija. Ir aš manau, kad mes turime taisyti įstatymus. Negali būti nė vienas pareigūnas, kuriam netaikoma parlamentinė kontrolė.