Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, ryte užsiminusi apie galimybę apmokestinti Katalikų bažnyčią, po kelių valandų buvo lakoniškesnė ir atsisakė pateikti savo poziciją.

Darbo partijos pirmininkė pareiškė nesiūlysianti valdantiesiems svarstyti tokio žingsnio.

Trumpoje spaudos konferencijoje L.Graužinienė, paklausta apie ketinimus apmokestinti bažnyčią pareiškė, kad tokių ketinimų nėra - valdantieji kol kas nėra diskutavę apie bažnyčios apmokestinimą: "Dabar politinėje taryboje tokios diskusijos nebuvo".

Ji pareiškė, kad ryte radijuje ji išsakė nuomonę dėl siūlymo apmokestinti bažnyčią tada, kai valstybė ieškojo lėšų suvaldyti krizę.

Paklausta, kokius būdus ji matytų apmokestinti bažnyčią, Seimo vadovė atsisakė apie tai diskutuoti: "Kadangi dabar niekas nesiruošia jos apmokestinti  ir nediskutuosiu, kai bus iškeltas politinėje taryboje tas klausimas, tada kalbėsime".

"Ne, aš nekelsiu", - atsakė L.Graužinienė, BNS paklausta, ar ji siūlys bažnyčios apmokestinimo klausimą apsvarstyti politinėje taryboje.

Pasak jos, apie visų religinių bendruomenių apmokestinimą niekada nebuvo kalbama: "Apie  religines bendruomenes niekada kalba nėra. Prieš trejus ketverius metus kalba ėjo apie komercinei veiklai skiriamas lėšas".

Seimo vadovė, paklausta, ar teisingas sprendimas, kad bažnyčia neturi mokėti mokesčių, teigė, kad dėl to gyventojai ir bažnyčia turi susitarti: "Čia turi susitarti žmonės ir  bažnyčia -  jeigu žmones tenkina  ta situacija, jeigu  bažnyčia pagrindžia savo  veiklą ir žmonės sutinka, tai valstybė turi mažiausiai kištis"

Interviu radijui ryte L.Graužinienė kalbėdama apie galimus lėšų šaltinius pensijų grąžinimui užsiminė ir apie bažnyčios apmokestinimą. "Aš kalbėjau, kad vidinių rezervų yra, dėl jūsų paminėto apmokestinimo garsiai kalbėjau ir vienintelė buvau krizės metu, kada buvo keliami mokesčiai, ir salėj atvirai kalbėjau, kad yra išskirta grupė, kuri naudojasi, gauna dideles pajamas, ir tai nesąžininga kitų žmonių atžvilgiu", - taip ji atsakė į klausimą, ar ieškant būdų pensijų grąžinimui per papildomus mokesčius nebūtų racionalu apmokestinti Katalikų bažnyčios.

Lietuvoje religinės konfesijos yra atleistos nuo nekilnojamo turto mokesčio, taip pat nemoka mokesčių už pajamas, gautas tą turtą nuomojant ir t.t., turi kitų mokesčių lengvatų.

Šventojo Sosto ir Lietuvos sutartis numato, kad "bažnyčios, koplyčios ir kiti sakralūs statiniai, parapijų namai, kurijos, seminarijos, vienuoliniai namai ir kita šių juridinių asmenų nuosavybė, naudojama sielovados, karitatyviniams, socialiniams, švietimo ir kultūros tikslams, neapmokestinami valstybiniais mokesčiais", taip pat nustatyta, kad "valstybė neapmokestina savanoriškų aukų Bažnyčiai ir aukų, skirtų jos sielovados, švietimo ir karitatyvinei veiklai".