Jos teigimu, dėl jo turėtų apsispręsti kiekvienas parlamentaras asmeniškai, – bendros frakcijos pozicijos negalėtų būti.

„Šitą įstatymą mes jau svarstome ne pirmą kadenciją. Parlamente yra dvi nuomonės, vieni – už liberalesnį variantą, kiti Seimo nariai – už konservatyvesnį variantą. (...) Seimo nariai yra pasidalinę beveik po lygiai, labai sunku priimti vieną ar kitą kryptį, nes kiekviena pusė gina savo tiesą. Tai yra vertybinis įstatymas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo vadovė.

„Esu įsitikinusi, kad jokių bendrų frakcijų sprendimų neturėtų būti, kiekvienas Seimo narys pagal savo įsitikinimus turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę, nes čia kalba eina apie gyvybę ir apie visus metodus, kokie yra pasiūlyti“, – tvirtino ji.

Pati L. Graužinienė teigė palaikanti konservatyvesnį pagalbinio apvaisinimo metodą. Konservatyvusis variantas, argumentuojant gyvybės saugojimu nuo pradėjimo momento, draustų embrionų šaldymą, liberalusis – jį leistų.

Seime antradienį svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą pritarta nuostatoms, kurios rodo, kad parlamentarai linkę rinktis liberalesnį dirbtinio apvaisinimo variantą. Apsvarsčius pirmuosius įstatymo straipsnius pritarta nuostatai, kuri tam tikrais atvejais leidžia lytinių ląstelių donorystę, taip pat dirbtinio apvaisinimo procedūras taikyti poroms, siekiant išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų pagalbinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.

Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.