Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė atkakliai tvirtina, kad pensijoms skubiai atkurti resursų yra, reikia tik ryžto juos pasiimti, Prezidentės sako niekada nekritikuojanti, o dalyvauti prezidento rinkimuose, jei tik partija deleguotų, neatsisakytų.

– Po energingo jūsų debiuto dabartiniame poste ir ypač po to, kai nebuvo sudaryta komisija dėl Viktoro Uspaskicho neliečiamybės panaikinimo, prabilta apie tai, kad būtų galima jums reikšti nepasitikėjimą. Jei tokia opozicijos iniciatyva visgi būtų iškelta, ar tikitės ir didžiųjų koalicijos partnerių – socialdemokratų – palaikymo? Juk ir jų gretose ne visi jūsų veiksmams pritaria.

– Pirmiausia, net nenoriu to svarstyti, nes net nebuvo teisinio pagrindo. Kad konservatoriai pradėjo kalbėti – tai jie patys nebuvo registravę nutarimo projekto, kurį manęs prašė įtraukti į darbotvarkę. Manau, tai – daugiau viešųjų ryšių klausimai, kuriais nori pasirodyti opozicija.

– Kone kasdien išgirstame atvirą jūsų kritiką Prezidentei. Ar tai natūraliai nutinka, ar iš tiesų manote, kad Dalia Grybauskaitė daro klaidų ir jūs pasielgtumėte geriau, priimtumėte tinkamesnius sprendimus?

– Niekada nekritikuoju Jos Ekscelencijos Prezidentės. O kad manęs paklausia nuomonės vienu ar kitu klausimu, tai aš ją pasakau. Niekada nesu kritikavusi Prezidentės taip tiesmukiškai. Čia kaip paklausi, taip ir susiformuoja atsakymas.

– Tai galbūt galite įvardyti, kokios yra mūsų diplomatinio sparno, prezidentūros užsienio reikalų politikos problemos? Gal pernelyg šalti santykiai su Rusija, gal šiuo atveju nedaroma kokių žingsnių? Tuomet gal jūs galėtumėte pralaužti ledus?

– Vėl sakysite, kad kritikuoju, bet tikrai cituoju – tas Prezidentės pasisakymas dėl užsienio politikos atskyrimo į Vakarų ir Rytų buvo didžiulė klaida. Nes užsienio politika yra vientisa, susipynusi ir su ekonomika, importu, eksportu. Esu įsitikinusi, kad kalbėtis reikia ir su Rytais, ir su Vakarais, tai nereiškia nuolaidžiavimo ar nuomonės, krypties pakeitimo. Bendras tikslas – kad mūsų žmonėms gyventi būtų geriau, kad jie gerai jaustųsi savo tėvynėje. Juk viskas yra susiję.

– Gal bandėte vėl inicijuoti susitikimą su D.Grybauskaite? Galbūt Kalėdos būtų tinkamas metas susitaikyti?

– Aš bandžiau susisiekti su Prezidente prieš pirmąjį vizitą, prieš vykdama į Gruziją. Prezidentė kaip tik buvo grįžusi iš Gruzijos. Turint omenyje jau buvusio Prezidento Michailo Saakašvilio emocingą charakterį, norėjau pasitarti, bet nepavyko. O Kalėdos... Taip, esu visada pasirengusi su visais kalbėtis. Esu viena iš valstybės vadovių, esu parlamento vadovė, tad visais klausimais su visais galiu kalbėtis, net privalau tai padaryti.

– Dėl jūsų vizito į Ukrainą – ar šiuo metu elgtumėtės taip pat, vėl vyktumėte nesuderinusi vizito su Užsienio reikalų ministerija? Ar nemanote padariusi klaidą?

– Labai keista istorija dėl Ukrainos ir manau, kad pokalbis su Užsienio reikalų ministerija dar laukia. Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas atsiuntė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei atsiprašymo laišką lapkričio 28 d., o laiškas pasiekė tik gruodžio 12 d. – per tą laiką mūsų delegacija buvo įvairiausiai interpretuojama. Vien jau tas faktas daug pasako, kad kažkas yra negerai su mūsų vidaus politika. Vidiniai klausimai neturi būti sprendžiami užsienio politikos lygmeniu. Pasiremsiu kitų šalių ekspertų, žiniasklaidos vertinimu – vizitą tikrai pozityviai nušvietė ir CNN, BBC, "Euronews". Esu tikra, kad mūsų delegacija padarė labai daug <...>. Kiekvienas vizitas labai svarbus, juolab kad tai buvo aukšto lygio vizitas, dalyvavimas mitinge buvo ženklas, kad Lietuva, ES yra kartu su tais žmonėms, kurie nori pasukti Europos keliu. Tą patį daro ir kitų valstybių politikai.

– Tai gal tuomet, jūsų nuomone, Seimas turi per mažai galių formuojant užsienio politiką, gal jis nepagrįstai eliminuojamas, nes pagrindinį toną diktuoja Užsienio reikalų ministerija ir prezidentūra?

– Konstitucija aiškiai apibrėžia, kas atsakingas už užsienio politiką, bet parlamentas pagal mūsų teisinę bazę tikrai nėra kažkur toli nuo užsienio reikalų politikos, nes ir Užsienio reikalų komitetas vykdo parlamentinę kontrolę, Europos reikalų komitetui (ERK) suteiktas išankstinis mandatas atstovauti visos Vyriausybės pozicijoms. ERK, mažasis parlamentas, atlieka didžiulį vaidmenį ES politikoje. O kalbant apie Ukrainą – tai juk ir buvo ES politikos dalis.

– Dėl pensijų atkūrimo – jūs norite pradėti tai daryti jau šiemet, užsiminėte apie "vidinius rezervus", t. y. kad refinansavus "Sodros" paskolas mažesnėmis palūkanomis būtų sutaupyta 50 mln. litų. Premjeras į tokias kalbas žiūri gan skeptiškai, jo teigimu, apie konkrečius pensijų grąžinimo terminus galima kalbėti nebent ateinantį pavasarį. Kaip bandysite įtikinti finansų ministrą, premjerą paankstinti procesą?

– Politika yra kompromisų menas. Buvo tik pirmi pokalbiai – aš, kaip Darbo partijos pirmininkė, laikausi nuomonės, kad procesą privalome pradėti, nes priešingu atveju būtų nesąžininga vyresnio amžiaus žmonių atžvilgiu. Privalome kuo greičiau stengtis grąžinti ir, mūsų nuomone, reikia pradėti grąžinti nuo atskirų grupių – tiems, kuriems labiausiai reikia, pavyzdžiui, žmonėms, kuriems daugiau nei 80 metų, ar žmonėms, turintiems negalią. Todėl nereikės iškart to milijardo litų. Seimas juk priėmė nutarimą planą viršijančias pajamas skirti pensijoms grąžinti. Taigi, nebus taip, kad milijardą sukaupsime iškart, nori ar nenori, turės būti išskirstyta grupėmis, kam grąžinti pirmiems. Finansų ministras kalba apie tai, kad iš karto reikia sukaupti tą milijardą. Patikėkite, nematau galimybės nei 2014 m., nei 2015 m. sukaupti tą milijardą, nėra prasmės skubėti.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybė paėmė paskolų "Sodroje", palūkanos yra 7–8 proc. Derėsimės su Finansų ministerija, premjeru, kad jie tas paskolas refinansuotų, nes šiuo metu situacija su palūkanomis palanki, galima persiskolinti gerokai pigiau.

– Kaip vertinate Vyriausybės metų darbą? Ką praėjus metams galite pasakyti apie Seimo santykius su Vyriausybe, su prezidentūra?

– Vyriausybė pirmus metus turėjo specifinio darbo dalį – pirmininkavimą, tai atėmė labai daug laiko, per kurį Vyriausybė galbūt jau būtų įvykdžiusi didžiąją dalį savo programos. Bet pirmininkavimas taip pat davė pliusų Lietuvai, padarėme daugybę darbų, kurių nematyti, – 2014 m. Europos biudžetas suderėtas, dėl 2014–2020 m. finansavimo perspektyvos suderėta, priimta per 50 teisės aktų, ką jau kalbėti apie direktyvas. O vertinti Vyriausybės darbo visumą labai sunku, nes ir pati pradžia dar buvo labai sunki, nebuvo laiko pasiruošti biudžeto priėmimui. Galima vertinti tik pirmininkavimo pusmetį, o dėl visumos – palaukime.

– Tai gal inicijuosite rinkimų datos keitimą, kad naujai atėjusiai daugumai būtų laiko parengti savo biudžeto projektą?

– Rinkimų datą reikia keisti tam, kad nauja valdančioji dauguma spėtų suformuoti biudžetą. O iniciatyvos visos yra sveikintinos, bet pirmiausia reikėtų apie tai diskutuoti. Tai susiję su pinigais, nes arba paankstinti, arba pavėlinti rinkimai pirmiausia atsiliepia finansiškai – reikia atlikti skaičiavimus. Bet iš esmės tai būtų gerai. Ši valdančioji dauguma gerai padarė, kad išlaikė tęstinumą, nepuolė per naktį keisti biudžeto.

– Ar tai, kad svarbiais klausimais stengiatės išsakyti ne tik Prezidentės, bet ir premjero nuomonei priešingą poziciją, – tik neteisingas įspūdis?

– Su premjeru nuomonės išsiskyrė galbūt tik pastaruoju atveju, dėl pensijų grąžinimo. Šiaip daug bendraujame, susitinkame asmeniškai ketvirtadieniais, taip pat diskutuojame ir politinėje taryboje. Tikrai dirbame kartu, nesutarimų nėra. Net ir dėl pensijų – tai ne nesutarimai, tai yra diskusija.

– Politikoje esate jau seniai, tad veikiausiai turite politinio atsparumo, bet kaip jus veikia ta vieša kritika internete, feisbukuose? Kaip į tai reaguoja jūsų šeima (jau buvo nemažai kalbėta apie jūsų vyresniojo sūnaus reakciją)? Galbūt dėl to spaudimo ir atsiranda tų internautų pamėgtų jūsų lapsus linguae, o gal viskas dėl to, kad jaučiate didžiulį spaudimą partijoje, "iš viršaus"?

– Visi politikai yra vieši žmonės, jie stebimi – ta pozicija, kurią užimu, yra iškirtinai dėmesio centre. Aš asmeniškai tikrai nepriimu tos informacijos, kuri pateikiama. Be abejo, kiekvienam turbūt būtų nemalonu, kai iš tavęs tyčiojasi. Pripažinsiu – mano šeimos aplinka reaguoja jautriau, jie be galo myli mamą. Be abejo, ir mažasis parsineša blogų įspūdžių – vaikai imliai perima informaciją. Turėjau susitikimą su klase, jie buvo atvykę į Seimą, turėjo ekskursiją – kalbėjomės, džiaugiuosi, kad jo klasės draugai jį palaiko. Paauglystėje svarbu, kad jo klasės draugai sukurtų draugišką aplinką. Dėl patyčių – negaliu pasakyti, kad yra kas nors ypatingo, bet, kaip ir visi paaugliai, jie yra šiek tiek ir paslaptingi, sako ne viską.

O aš jokio spaudimo "iš viršaus" nepatiriu – esu partijos pirmininkė, tikrai nežinau, apie ką kalbate. Nuo to laiko, kai tapau Darbo partijos pirmininke, dirbame taip, kaip ir visos partijos: turime prezidiumą, tarybą, valdybą, kiekvienas turime pareikšti nuomonę, priimame daug kolektyvinių sprendimų, turime po vieną balsą, bet kai kur pirmininko balsas yra svaresnis. Dirbam draugiškai. Gal čia kažkokia keistai susiformavusi tradicija viską vertinti per mūsų garbės pirmininko poziciją.

– Gal ateityje turite didesnių ambicijų nei Seimo pirmininko postas? Ar susiklosčius aplinkybėms sutiktumėte tapti premjere, o gal – kandidatuoti į prezidento postą, jei partija deleguotų?

– Dėkinga Seimui, jog balsavo už mane, kad tapčiau Seimo pirmininke. Tai atsakinga pozicija, labai įdomi darbo požiūriu, plačios apimties. Matau daug galimybių, ką galėčiau padaryti šiame poste, todėl esu labai pastovus ir nesiblaškantis žmogus. Kaip bus kitą kadenciją, kokia bus dauguma, kas formuos Vyriausybę – jau kiti klausimai. Na, kiti prezidento rinkimai – po penkerių metų, todėl dar daug laiko. Bet jei būtų partijos sprendimas deleguoti, aš, kaip partijos pirmininkė, negalėčiau atsisakyti.

– Kaip vertinate jūsų partijos deleguojamo Artūro Paulausko galimybes prezidento rinkimuose jau kitąmet, turint omenyje D.Grybauskaitės populiarumą?

– Vertinu neblogai – esu įsitikinusi, kad antras turas tikrai bus. Remiantis analize ne pirmųjų, o antrųjų rinkimų, kai kandidatuoja tas pats kandidatas, esantis prezidento pozicijoje, – rinkėjų aktyvumas būna gerokai mažesnis. Tikiu, kad A.Paulauskas turi galimybių išeiti į antrą turą, kur būna jau kitokios situacijos, persiskirsto balsai. Sveikinu, kad A.Paulauskas anksti registravo savo kandidatūrą, iš karto atsiskleidė žmonėms, jog kandidatuoja. Man tikrai nepatinka, kai kandidatų atsiranda paskutinę minutę, – nebelieka laiko žmonėms apsispręsti.

– O ar jums dar lieka laiko laisvalaikiui?

– Laisvalaikio lieka nedaug, kaip ir minėjau, jį stengiuosi praleisti su šeima. Su hobiais šiek tiek sunkiau, teks tai atidėti ateičiai.

– Galbūt pasakysite, kur semiatės įkvėpimo savo darbams?

– Man svarbu šeima, mano artima aplinka – čia ir pailsiu, ir semiuosi įkvėpimo. Man tai labai daug.

– Gal turite savo politikės idealą? Daug kam pavyzdys yra, tarkime, Margaret Thatcher, Hillary Clinton, o gal matote pavyzdį ir tarp lietuvių politikių?

– M.Thatcher ne vienam politikui imponavo – taip, man kaip moteriai, nevertinant pačios jos vykdytos politikos, ji tikrai buvo pavyzdys – ji kaip vadovė tikrai turėjo daug gerų savybių, iš kurių reikėtų mokytis. Ir autoriteto požiūriu, ir dėl sugebėjimo savo charizma sutelkti viso pasaulio žvilgsnius į save. Condoleezza Rice labai patiko – dėl savo moteriškumo, manau, ji nuginkluodavo vyrus užsienio politikoje. Yra daug ir moterų, ir vyrų pavyzdžių politikoje, kurie yra sektini, kiekvienas turi tą savo dalį, kurią tu prisitaikai ir kuri yra nepriimtina. Natūralu – negali žmogus turėti vien pliusų.