„Norinčių ir pasiryžusių ginti Lietuvą rodikliai, ypač kai prasidėjo karas prieš Ukrainą, yra tikrai solidūs. Jie pakilo bent 20 proc. Ypač jaunoji karta yra labai patriotiška. Bet dažnai tenka išgirsti pagrįstą klausimą – kuo aš galiu prisidėti prie gynybos ir kaip tą padaryti. Štai čia mes nedažnai galime pateikti konkretų atsakymą, nes visuotinės gynybos terminą jau dešimt metų naudojame kaip politinę deklaraciją. Dabar mūsų tikslas visuotinę gynybą paversti realiais darbais“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Nesantiems kariuomenėje, bet norintiems prisidėti prie valstybės gynybos galima jungtis prie šaulių sąjungos. Pasak NSGK pirmininko, planuojama stiprinti šaulių sąjungos plėtrą ir priimti dar 50 tūkst. žmonių.

„Mūsų gynybos architektūra yra tokia: turime reguliarią kariuomenę – 104 tūkst. žmonių, praėjusių karinę tarnybą, bet jie yra rezerve. Dabar reikia juos organizuoti ir per pratybas įtraukinėti į gynybos planus. Aktyvus rezervas yra 24 tūkst. [žmonių]. Plėstis ir didinti 104 tūkst. žmonių įtrauktį dar tikrai galima ir yra neišnaudotų rezervų. Jeigu tu nesi reguliarios kariuomenės narys, gali rasti savo vietą šaulių sąjungoje, todėl mes dabar pertvarkome šaulių sąjungą, stiprinsime jos plėtrą ir tikimės, kad iki 2030-ųjų m. 50 tūkst. žmonių, kurie nori prisidėti prie valstybės gynybos savanoriškumo pagrindu, galėtų irgi ten rasti savo vietą. Jeigu esi inžinierius, IT specialistas, gali rasti savo nišą, kaip gali sustiprinti valstybės potencialą toje srityje ir kartu gauti bazinį karinį kursą“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Rezerve esantys kariai šiuo metu neturi aiškaus plano, ką reikėtų daryti Lietuvą užpuolus priešui. L. Kasčiūnas tvirtina padarysiantis viską, kad rezerve esantys kariai būtų organizuoti, t. y. turėtų savo veikimo planus, kovai reikalingus resursus ir vienas kitą gerai pažinotų.

Mūsų tikslas – įtraukti į gynybą 200–300 tūkst. lietuvių.

„Aš esu idealistas, bet lygiai taip pat esu ir realistas. Suprantu, kai kalbame apie visuotinę gynybą, mes kalbame apie 200–300 tūkst. Lietuvos žmonių, patriotų, kuriems mes rastume vietą. Ar tai būtų reguliari kariuomenė, ar rezervas, ar šaulių sąjunga, ar savanoriškos krašto apsaugos pajėgos (KASP) ir pan. Mes komitete ne kartą kėlėme klausimą, kad neužtenka rezervo [karių] kartas nuo karto ir tik vieną iš penkių pakviesti į pratybas, reikia juos organizuoti. Tai reiškia, kad jie turėtų aiškius savo veikimo planus, resursus, vienas kitą gerai pažinotų. Visa tai pradeda judėti link organizuoto rezervo. Tai yra generolo buvusio kariuomenės vado Jono Kronkaičio idėja, kurią aš tikrai remiu ir padarysiu viską, kad ji taptų realybe“, – tikino L. Kasčiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvoje 95 tūkst. žmonių turi ginklus.

Šalies gynybą sudaro kariuomenė, rezervo kariai, teritorinė gynyba, KASP, šaulių sąjunga. Taip pat planuojama įtraukti ir ginklus teisėtai laikančius Lietuvos piliečius, kurių šalyje – 95 tūkst. L. Kasčiūnas užsiminė ir apie komendantų sistemą savivaldybėse.

„Mūsų tikslas – įtraukti į gynybą 200–300 tūkst. lietuvių. Pamatas vis tiek yra reguliari kariuomenė, kurioje dabar yra virš 11 tūkst. profesionalių karių. Tada yra rezervas – tie 104 tūkst. žmonių. Teritorinėje gynyboje ir kitas užduotis vykdančioje KASP yra apie 5 tūkst. žmonių. Jas abi reikia plėsti. Ką rodo karas prieš Ukrainą, kad būtent jų vaidmuo yra labai svarbus tame kontekste. Žmonės gali stoti į KASP. Šaulių sąjunga bus dar labiau finansuojama, kuriamas mokymo centras, kur bus dirbama su žmonių kompetencijomis kartu stiprinant jų bazinį karinį mokymą. Čia yra galimybė žmogui rasti vietą savo stiprybėms išreikšti ir prisidėti prie valstybės gynybos. Visa tai reikia labai tvirtai sutvirtinti teisiškai įstatymuose, kad tai būtų labai aiškūs gynybos planai. Žmonės, kurie nėra šaulių sąjungoje ir nenori stoti, bet yra ginklų savininkai (Lietuvoje 95 tūkst. žmonių turi ginklus) atlikus atranką ir pratestavus turi būti įtraukti į gynybos planus. Mes Lietuvoje kuriame komendantų sistemą – kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti po karinį komendantą karo atveju, kuris yra profesionalus karys. Šalia jo būtų vietinis pavaduotojas atsargos karininkas ir jie savivaldybės rėmuose prižiūrėtų užnugarį – kokius objektus saugoti, kuriuos kelius saugoti“, – dėstė L. Kasčiūnas.

Anot jo, visi formalumai, susiję su valstybės gynyba, Seime jau sutvarkyti, tad belieka viską įgyvendinti.

„Seime darbai jau atlikti, teisinė bazė sukurta. Dabar jau yra įgyvendinimo bazė. Atlikdami parlamentinę kontrolę, mes darome viską, kad pastumti tuos procesus greičiau. Pavyzdžiui, dėl komendantūrų, kurias minėjau, būtų galima atlikti pratybas – vienoje ar kitoje savivaldybėje pasižiūrėti, kaip realiai veiktų užnugaris kitoje savivaldybėje. Kitaip tariant, čia jau nėra Seimo ar komiteto bazė, čia jau yra įgyvendinimo bazė. Pirmiausia yra KASP, kariuomenė, kuri puikiai tą supranta ir ta kryptimi juda, o mes nuolat tą priminsime ir stumsime, kad tą daryti greičiau“, – žadėjo L. Kasčiūnas.