Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas svarsto apie galimybę į krašto gynybos ir saugumo susitarimą pasiūlyti įtraukti atskirąsias partijų deklaracijas. Politiko teigimu, toks sprendimas padėtų suvaldyti skirtingus partijų lūkesčius, dėl kurių bendro sutarimo nebuvo pasiekta. L. Kasčiūnas pripažįsta, kad ir patys konservatoriai galimai norėtų prie susitarimo projekto pridėti savo deklaraciją, kurioje atsispindėtų partijos pozicija dėl visuotinio šaukimo į karinę tarnybą.  

„Ši savaitė yra ta, kai dėl susitarimo turime gauti atsakymus iš partijų, nes yra procedūriniai dalykai, jos jau turėjo priimti sprendimus. Aš kai kuriuos sprendimus jau žinau, jie yra pozityvūs“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kurios partijos dar turi kosmetinių pasiūlymų į susitarimo projektą, kurie bus aptarti tikslinamojo posėdžio metu.

Pasak L. Kasčiūno, yra svarstoma į susitarimo projektą įtraukti ir atskiras partijų deklaracijas – aspektus, dėl kurių darbo grupėje nepavyko rasti bendro sutarimo. NSGK pirmininkas atkreipia dėmesį, kad tokia galimybe jau pasinaudojo socialdemokratai, kai buvo pasirašomas partijų susitarimas dėl švietimo.

„Idėja dėl deklaracijų įrašymo į susitarimą dar niekur per daug neaptarta, bet, manau, tai būtų galimybė valdyti tam tikras įtampas. Man atrodo, kad ir „valstiečiams“ ji būtų tikusi. Ne save įsprausti į kampą, ne save izoliuoti, ne likti vieniems, o, pavyzdžiui, pasirašyti ir šalia įrašyti deklaraciją“, – svarstė L. Kasčiūnas.

Ne save įsprausti į kampą, ne save izoliuoti, ne likti vieniems, o, pavyzdžiui, pasirašyti ir šalia įrašyti deklaraciją.

Politikas pripažįsta, kad ir patys konservatoriai galimai apsvarstys į susitarimą dėl saugumo ir gynybos įtraukti partijai ypač svarbų visuotinio šaukimo į kariuomenę klausimą, dėl kurio bendro sutarimo tarp partijų nepavyko pasiekti.

„Dėl visuotinio šaukimo yra partijoje diskusija, kad tai yra labai svarbu ir aš pats sutinku su tuo. Suprantu, kad tai yra susitarimo reikalai ir ne viskas taip paprasta, bet aš neatmesčiau tokios galimybės, kad gali kilti tokių idėjų dėl asmeninės partinės deklaracijos. Kad mums tai svarbu ir mes, kaip partija, to sieksime, suprasdami, kad partijų susitarime to nėra“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Siūlau tai traktuoti kaip nesutarimų arba skirtingų lūkesčių valdymo mechanizmą. Jeigu partijai kažko trūksta, ji pasirašo susitarimą, bet padaro partinę deklaraciją, kuri rodo jos viziją, kryptį, prioritetus“, – pridūrė politikas.

Konservatorių pasiūlyta visuotinio šaukimo į karinę tarnybą idėja opozicijos buvo įvertinta gan skeptiškai. Privalomam visuotiniam šaukimui nepritariantys socialdemokratai akcentavo, kad neįmanoma iš karto turėti modernios ir gausios kariuomenės. Anot jų, visų pirma papildomos lėšos turėtų būti nukreipiamos profesionalios karo tarnybos aprūpinimui ir modernizavimui, tik po to, pasak jo, būtų galima svarstyti privalomo visuotinio šaukimo galimybę

Susitarimo prasmė be „valstiečių“ parašo nesumažės

L. Kasčiūnas taip pat tikina pernelyg nesureikšminąs „valstiečių“ sprendimo nepasirašyti susitarimo. Politikas mano, kad susitarimo prasmė jo nepasirašius „valstiečiams“ nesumažės.

„Susitarimas bus toks, koks bus. Ar kaip nors suprastėjo susitarimas 2018 metų, kai „socdemai“ nepasirašė? Aš manau, kad tik „socdemai“ turėjo atsakinėti į klausimą, kodėl jie neprisidėjo prie 2 proc., dabar keisti poziciją. Tai čia yra daugiau jų problema“, – teigė parlamentaras.

„Tai savęs marginalizaciją, siejimas klausimų, kurie tarpusavyje nesisieja. Aš pats daug kam Laisvės partijai nepritariu, bet aš noriu su visomis ideologinėmis politinėmis jėgomis turėti galimybę pasikalbėti, sutarti dėl mūsų valstybės nepriklausomybės, saugumo, gynybos. Be šio pamato nebus jokių ideologinių diskusijų, nes nebus valstybės, nebus erdvės, kurioje mes galime plėtoti tas diskusijas, nebus mūsų demokratijos“, – taip pat pažymėjo jis.

L. Kasčiūno teigimu, susitarimas dėl saugumo bus pasirašytas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos.

ELTA primena, kad Naisiuose penktadienį susirinkusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba įgaliojo partijos pirmininką Ramūną Karbauskį pasirašyti susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos tik su sąlyga, jei valdantieji iš Seimo darbotvarkės išbrauks Lietuvos visuomenę skaldančius projektus, o vietoj jų teiks visuomenę telkiančius ir atitinkančius didžiosios dalies visuomenės lūkesčius.

Tačiau valdantieji keisti savo darbotvarkės ir išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo bei įstatymo projekto dėl vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui neketina.