Kaip numatyta praėjusios savaitės pabaigoje registruotoje Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pataisoje, šį kursą turėtų išklausyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

„Išplėčiau sąrašą, kad kuo daugiau žmonių, dirbančių viešajame sektoriuje, gautų galimybę šituos kursus turėti“, – BNS sakė parlamentaras.

Pataisose taip pat numatyta, kad mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo karo metu mokymo programų anksčiau neišklausę viešojo sektoriaus darbuotojai tai padaryti privalėtų per metus nuo priėmimo į pareigas.

„Dalis ir viešojo sektoriaus žmonių, ypač raktinėse pozicijose, jie eina į civilinį mobilizacinį rezervą, kad valstybės gynybinės funkcijos būtų užtikrintos. Tame civiliniame mobilizaciniame rezerve yra 70 tūkst. žmonių, ten aišku ir gydytojai yra, ir visa kita. (...) Jie jau pasirašytinai žino, ką darytų X dieną, jie turėtų dirbti savo tolesnes funkcijas atlikti, savo vaidmenį tolesnį, kad valstybė toliau funkcionuotų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„O kita dalis, be jokios abejonės, galėtų per kursus žinojimą stiprinti pirmiausia, apie visą pilietinį pasipriešinimą, apie galimus sprendimus artėjant X dienai, šeimos gynimo planą turėti ir panašiai. Mintis tokia“, – pridūrė jis.

Politiko teigimu, mokymai galėtų būti vykdomi nuotoliniu būdu.

Anksčiau NSGK vadovas siūlė Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kad pilietinio pasipriešinimo kursas būtų privalomas tik valstybės tarnautojams. Tokiai idėjai per pirmąjį balsavimą pritarė ir visas Seimas.

Vis tik Vyriausybė šią savaitę konstatavo, kad prievolė išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą turėtų būti taikoma plačiau, įtraukiant daugiau viešojo sektoriaus darbuotojų. Be to, Ministrų kabinetas pasiūlė šiuos pokyčius numatyti kitame įstatyme.

Reaguodamas į minėtą kritiką, L. Kasčiūnas ir parengė naujuosius siūlymus.