„Viešinimas yra viena iš svarstomų krypčių. Mes apie tai kalbėsimės, aiškinsimės, koks tokio galimo įmonių viešinimo santykis su duomenų apsauga, Europos Sąjungos įvairiais reguliavimais, nes turime suvokti vieną paprastą dalyką – mes šioje vietoje kalbame apie nesankcionuotas prekes“, – LRT radijui trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Kas patenka į sankcijas, tas negali būti eksportuojama, ir tokie ryšiai negali būti palaikomi, bet kas nepatenka – iš principo prekyba gali vykti, ryšiai gali būti, bet tada kiekviena valstybė ir kiekviena įmonė turi sau atsakyti kaip tai atrodo moralės klausimu“, – teigė NSGK pirmininkas.

Pasak jo, su Rusija dirbančios įmonės per verslo ryšius netiesiogiai palaiko Vladimiro Putino režimą, Rusijos ekonomikos gyvybingumą, taip pat gali sudaryti kontraktus su sankcionuotomis šios šalies įmonėmis.  

Kas patenka į sankcijas, tas negali būti eksportuojama, ir tokie ryšiai negali būti palaikomi.

„Sankcionuoti čia nėra galimybių, nes mes, kaip valstybė, šitą kompetenciją atidavę Europos Sąjungai, bet mes galime ieškoti būdų daryti kitokį poveikį – vienas iš poveikių yra svarstyti apie tokių įmonių viešinimą“, – teigė L. Kasčiūnas.

Anot NSGK pirmininko, dar vienas galimas saugiklis – apriboti su Rusija dirbančių Lietuvos įmonių galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tačiau, pasak jo, tam reikalinga teisinė analizė.

„Politiškai gali atrodyti vienaip. Aš tikrai matyčiau galimybę tokioms įmonėms įvedinėti tam tikrus ribojimus dėl dalyvavimo Lietuvos viešuosiuose pirkimuose, bet dažnai politikas susiduria su teise. Todėl mes šiandien tik zonduosime galimybes ir svarstysime, ar toks saugiklis galėtų atsirasti“, – teigė L. Kasčiūnas. 

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais verslo ryšius su Rusija nutraukė tik kiek daugiau nei pusė į šią šalį eksportuojančių Lietuvos įmonių, o su ja prekiaujančių bendrovių yra daugiau kaip 200. Į Baltarusiją eksportuojančių lietuviškų įmonių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo iki daugiau kaip 700.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausį-spalį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją siekė 171 mln. eurų, o Lietuvos importas iš Rusijos – 2,8 mlrd. eurų – atitinkamai 42,8 proc. ir 17,5 proc. mažiau nei tuo pat laiku 2021-aisais. 

Lietuvos banko skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis.