Jis taip pat atsakė į klausimus apie Vašingtono svyruojančią poziciją dėl karo Ukrainoje ir galimus scenarijus, kaip užbaigti trejus su puse metų trunkantį konfliktą.
„Putinas nutrauks šį karą tik tada, kai manys, kad negali laimėti, o tam, kad jis padarytų tokią išvadą, reikia didinti spaudimą Rusijos ekonomikai ir teikti daugiau pagalbos ukrainiečiams“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
„Karas greičiausiai baigsis taip, kaip baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Viena ar kita pusė išeikvos išteklius, reikalingus karui tęsti“, – pridūrė jis.
Pasak R. Sikorskio, didžiulis Rusijos teritorijos plotas nėra jos pranašumas, nes Kremliui bus sunku oro gynybos sistemomis apsaugoti visą šalį, įskaitant visus svarbiausius objektus.
„Ukraina jau smūgiavo maždaug pusei Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, o tai reiškia, kad karo mašinai bus sunkiau tęsti puolimą Ukrainoje. O prezidentas Trumpas, kaip žinia, mėgsta palaikyti nugalėtojus“, – pažymėjo R. Sikorskis.
Ministras paminėjo Vašingtono planus įsigyti Kyjive pagamintus dronus pagal „Drone Deal“ susitarimą, pridurdamas, kad tokie veiksmai yra Ukrainos pasiekimų plataus masto invazijos metu įrodymas. Praėjusią savaitę apie šį susitarimą paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šis susitarimas, anot jo, taps atvirkštiniu susitarimo „Mega Deal“, pagal kurį Ukraina, kaip pranešama, įsigis amerikietiškų ginklų už dešimtis milijardų dolerių, variantu.
Interviu metu taip pat buvo aptartas rugsėjo viduryje įvykęs Rusijos dronų įsiveržimas į Lenkiją. R. Sikorskis sakė, kad Varšuva tokius veiksmus laiko „hibridinio karo dalimi“, išvardydamas ilgalaikes Maskvos taktikas, tokias kaip informacinis karas, padegimai, koordinuoti migrantų srautai per Baltarusijos ir Lenkijos sieną ir kt.
„Žinoma, mes turime teisę ginti savo oro erdvę, savo piliečių saugumą ir jų turtą“, – sakė šalies užsienio reikalų ministras.
Šis žingsnis, kurį Lenkija laiko sąmoninga Maskvos provokacija, buvo „mūsų oro gynybos“ pajėgumų, Lenkijos visuomenės atsparumo ir vyriausybės bei sąjungininkių vienybės išbandymas, pridūrė ministras.
ELTA primena, kad rugsėjo viduryje į Lenkijos oro erdvę buvo įskridę 20 rusų bepiločių orlaivių, kiek vėliau Estija pranešė apie Rusijos naikintuvų įvykdytus jos oro erdvės pažeidimus. Į savo erdvę įskridusį rusų droną šį mėnesį taip pat užregistravo Rumunija. Praėjusį ketvirtadienį vėlai vakare NATO naikintuvai buvo pakelti reaguojant į virš Baltijos jūros pastebėtus ir Latvijos oro erdvę pažeidusius Rusijos naikintuvus. Praėjusią savaitę savo oro uostus dėl virš jų skraidžiusių dronų dukart buvo priversta uždaryti Danija, kurios ministrė pirmininkė tai pavadino „hibridine ataka“.
