Pasak L. Kasčiūno, su tokia pagrindine žinia praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų delegacija lankėsi JAV ir susitikimuose su šios šalies atstovais „supratimas politinis tikrai buvo justi“.

„Kreipėmės dėl nuolat, be pertrūkio esančio karinio buvimo Lietuvoje, tai yra pagrindinė mūzų tezė, su kuria mes važiavom. Mes tikimės, kad mūsų susitikimai – mes matėm bent keturis senatorius, iki šiol Lietuvos parlamentinėj diplomatijoj tai buvo pakankamai aukšta kartelė, ir jie politiškai supranta, ir aš tikiu, kad mes pajudėsim ta linkme“, – per nuotolinę spaudos konferenciją pirmadienį sakė L. Kasčiūnas.

„Mes nekalbam, kad tai yra tas nuolatinis buvimas su vaikų darželiais, įsikūrimu atskiram gyvenimui. Mes kalbame, kad nebūtų pertraukų tarp batalionų, kad jei vienas išvyksta, atvyksta kitas. Tai nėra radikalus sprendimas, tai yra dabar esančio nuolat besirotuojančio bataliono pakėlimas į šiek tiek aukštesnį lygį. Aš manyčiau, kad planuojama daug serijų vizitų, kurie leis per šį mėnesį pajaust dar labiau temperatūrą, ir turėt sprendimą ta linkme“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.

Mes tapom panašūs į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais, savotiškoj tam tikroj geopolitinėj apsupty.

Dar prieš vizitą į JAV Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė kreipėsi į JAV Kongreso narius prašydami apsvarstyti nuolatinį JAV karių dislokavimą ir oro gynybos sustiprinimą Lietuvoje.

„Mes tapom panašūs į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais, savotiškoj tam tikroj geopolitinėj apsupty, (...) iš esmės pagal Šaltojo karo analogiją NATO tais laikais didelį dėmesį skyrė apginamumui ir atgrasymui. Tai mes siūlome pamąstyti apie atgrasymą taip pat, nes atgrasymas yra pigiau ir lengviau negu gynyba. Tai buvo mūsų pagrindinė žinia, kurią mes nusivežėm į JAV“, – pažymėjo komiteto pirmininkas.

Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti karinis konfliktas. Be to, Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją.

Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO į rytinį sparną pasiuntė daugiau pajėgų: karinių laivų, naikintuvų, taip pat paskelbė padidintą pajėgų parengtį.

Vakarų lyderiai įspėjo Rusiją, kad įsiveržimo į Ukrainą atveju jos lauktų sunkios pasekmės, įskaitant itin griežtas ekonomines sankcijas. Kremlius tikina neplanuojantis surengti naujo įsiveržimo, nors prieš beveik aštuonerius metus aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.